Žiemkenčiams sąlygos buvo fantastiškos

0
267

Jei gamta neiškrės netikėtumų, šiųmetis derlius iš tiesų gali būti rekordiškai didelis – tačiau su sąlyga, kad pavasarį ūkininkai sugebės tinkamai pasirūpinti žiemkenčiais. O jei gerų derlių norima sulaukti ir ateityje, jau šiandien reikia pradėti labiau tausoti dirvožemį ir vandenį. Tokiomis mintimis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai.

„Lietuvoje tradiciškai tikimės žiemos su sniegu, šalčiu. Todėl daugelis ir galvoja, kad tai būtina sąlyga ateinančią vasarą gerai užaugti javams ar daržovėms. Tačiau ūkininkams nėra niūresnio vaizdo, kaip pavasarį matyti iššalusius žiemkenčių laukus. Nes temperatūrų svyravimai esant storai sniego dangai ar besniegis šaltis žemės ūkio kultūroms yra didesni priešai nei šiluma. Todėl šią žiemą pavadinčiau fantastiška“, – sako VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto ir Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas Liakas.

Jis primena, kad panašiai šilta žiema buvo ir 2007-aisiais, kuomet jau sausį žiemkenčiai buvo suformavę naujas šaknis, tiesa, sukauptų maisto medžiagų sąskaita. Kviečių ir rapsų derlingumas tuomet buvo rekordinis, išskyrus pavienes vietas, kuriose pavasarį pasėliai užmirko. Prognozuojama, kad ne mažiau derlingi gali būti ir šie metai. Dr. V. Liakas  pastebi, kad, kaip beinterpretuotume klimato kaitos priežastis, ši kaita iš tiesų vyksta ir prie jos žemės ūkiui reikia prisitaikyti diegiant inovatyvias technologijas.

Pakenkė ne augalams, o dirvožemiui

Atsakydamas į daugelio nuogąstavimus, kad dėl šiltų orų šiemet nebus iššalę kenkėjai ir dėl to žemės ūkio produkciją reikės daugiau chemizuoti, V. Liakas teigia, kad kenkėjai paprastai neiššąla, tik žiemoti į žemę įsiskverbia giliau. O šiemet jiems to daryti tiesiog nereikėjo. Todėl, suprantama, šiemet ūkininkams reikės būti labai atidiems.

Docento teigimu, dirvožemyje mikrobiologiniai procesai nesustojo – bakterijos ir grybeliai jame „dirbo“ visą žiemą, ir tai yra gerai. Tačiau labai bloga yra šalies ūkininkų praktika pavasario sėjai skirtus rudenį suartus laukus palikti plynus, be tarpinių augalų. Besidarbuojantys mikroorganizmai atpalaidavo maisto medžiagas, kurias dabar lietus išplauna iš dirvos, juolab kad vietomis jau yra iškritę nemažai kritulių. Taip dirvožemis virsta smėliu, kurio jokiais chemikalais neįmanoma paversti derlingu.

„Deja, tenka konstatuoti, kad per pastaruosius 30 intensyvaus ūkininkavimo metų Lietuvoje kai kur baigiame sunaikinti dirvožemį, užteršėme vandenį ir praradome tiek humuso, kad lokaliu mastu tai kelia didesnę grėsmę nei klimato kaita. Mes negalime pakeisti klimato, bet galime keisti technologijas ir ūkininkaudami galvoti apie tai, kas liks po mūsų ateinančioms kartoms“, – reziumuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto ir Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. V. Liakas.