1942 m. gruodžio 16 d. Maskvos Butyrkų kalėjime nuo išsekimo mirė Augustinas Voldemaras

0
1304

Žymus Lietuvos politikas, valstybės veikėjas, mokslininkas, vertėjas ir publicistas  gimė 1883 m. balandžio 16 d. Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje, Dysnos kaime. Baigė Tverečiaus pradžios bei Švenčionių trijų klasių mokyklas. Vėliau aukso medaliu baigė Sankt Peterburgo gimnaziją ir tęsė studijas Sankt Peterburgo universitete, kur jam buvo suteiktas docento laipsnis. Permės universitete ėjo ekstraordinarinio profesoriaus pareigas.

Grįžus į Lietuvą išryškėjo A. Voldemaro, kaip politikos veikėjo, vaidmuo. 1918 m. jis buvo išrinktas į Lietuvos Valstybės Tarybą. Netrukus Tarybos Prezidiumo skyrimu tapo Ministru Pirmininku ir ėmė vadovauti I Ministrų Kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras ir kurį laiką – krašto apsaugos ministras. Eidamas krašto apsaugos ministro pareigas, 1918 m. lapkričio 23 d., pasirašė pirmąjį įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo.

Ilgą laiką būdamas užsienio reikalų ministru (keturiuose ministrų kabinetuose), A. Voldemaras atliko svarbų vaidmenį formuojant jaunos, dar visai neseniai nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos Respublikos santykius su užsienio valstybėmis. Pagrindiniai užsienio politikos uždaviniai buvo santykių su Lenkija normalizavimas, teritorinių ginčų sprendimas – Vilniaus, Klaipėdos krašto klausimai. Aktyviai gynė Lietuvos interesus tarptautinėje arenoje.

Nuo 1938 m. gyveno užsienyje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Voldemaras kartu su žmona 1940 m. birželio 19 d. suimtas Kaune grįžus iš užsienio. Įkalintas Maskvoje, o liepos 23 d. ištremtas į Ordžonikidzės miestą Šiaurės Osetijos ASSR. 1941 m. birželio 26 suimtas ir įkalintas Ordžonikidzėje, o 1942 m. perkeltas į Butyrkų kalėjimą. A. Voldemaro palaidojimo vieta nežinoma. Žmona mirė 1942 m. Turkmėnijos SSR Krasnovodsko miesto kalėjime.

Išsilavinimas ir mokslinė veikla

1896 Baigė apskrities mokyklą

1904 Aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją

1909 Baigė Peterburgo universiteto istorijos ir filologijos fakultetą

1910 Išlaikė magistro egzaminus

1911 Peterburgo universitetas jam suteikė docento laipsnį

1914 – 1915 Stažuotės Italijoje ir Švedijoje

1916 – 1917 Permės universiteto ekstraordinarinis profesorius

1920 Dėstė Aukštuosiuose kursuose

1922 – 1926 Lietuvos universiteto profesorius

Biografija

1883 04 16 Gimė Dysnos kaime, Ignalinos rajone

1916 Vienas iš Lietuvių tautos pažangos partijos įkūrėjų

1917 Dalyvavo Rusijos tautų kongrese Kijeve

1918 Ukrainos Rados veikėjas, atstovavo Ukrainos delegacijai Brest-Litovsko taikos derybose tarp Tarybų Rusijos ir Vokietijos

1918 Pabaigoje grįžo į Lietuvą, buvo kooptuotas į Valstybės tarybą

1918 11 11 – 1918 12 26 Vadovavo I Ministrų kabinetui ir buvo užsienio reikalų ministras

1918 12 26 – 1919 03 12 II Mykolo Šleževičiaus ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras

1919 03 12 – 1919 04 12 III Prano Dovydaičio ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras

1919 04 12 – 1919 10 07 IV Mykolo Sleževičiaus ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras

1919 10 07 – 1920 06 19 V Ernesto Galvanausko ministrų kabinete buvo užsienio reikalų ministras

1919 01 18 – 1920 01 21 Lietuvos delegacijos vadovas Versalio taikos konferencijoje. Išrinktas III Seimo atstovu nuo Lietuvių tautininkų sąjungos

1926 12 17 – 1929 09 23 Vadovavo XIV Ministrų kabinetui, kartu buvo Užsienio reikalų ministras

1928 11 22 Laikinai ėjo Krašto apsaugos ministro pareigas

1934 06 07 – 1934 06 08 Vienas iš nepavykusio karinio pučo organizatorių, Pučui pasibaigus įkalintas

1938 Amnestuotas, ištremtas į užsienį

1940 Grįžo į Lietuvą. Tarybų valdžios suimtas, ištremtas