Pagal amžių su materialiniu ir socialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 18–24 metų amžiaus asmenys. Materialinio ir socialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2021 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: vyresnių kaip 50 metų asmenų amžiaus grupėse padidėjo, kitose amžiaus grupėse sumažėjo, jaunimo grupėje – labiausiai, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Tuo tarpu „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad suėjus pensiniam amžiui 50 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų planuotų dirbti toliau. Gyventojai nurodo tris pagrindines priežastis likti darbo rinkoje – tai noras paįvairinti savo kasdienybę, poreikis prisidurti lėšų prie būsimos pensijos ir siekis palaikyti socialinius ryšius.
„Per pastaruosius metus darbingo amžiaus žmonių, kurie planuotų dirbti sulaukę pensinio amžiaus, padaugėjo 4 proc. punktais iki 50 proc. Šis pokytis greičiausiai žymi ilgalaikę tendenciją, kad vis daugiau šalies gyventojų pensinio amžiaus automatiškai nesieja su profesinės karjeros pabaiga ir svarsto galimybes likti aktyviais darbo rinkoje. Kaip svarbus veiksnys dirbti toliau išskiriamas ir finansinis motyvas“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Darbo rinkoje pasiliktų ilgiau
Kaip rodo „Swedbank“ tyrimo duomenys, didžiausia dalis respondentų, t.y. 22 proc. nurodė, kad sulaukę pensinio amžiaus, dirbti planuotų tol, kol leistų sveikata ir fizinės galimybės. Tuo metu 16 proc. respondentų, išėję į pensiją, toliau dirbti ketintų nuo 1 iki 4 metų.
„Palyginti su ankstesnių metų apklausos rezultatais, pastebimai padaugėjo tokių gyventojų, kurie išėję į pensiją planuotų dirbti 5-10 metų arba dar ilgiau – jų dalis išaugo nuo 6 proc. iki 12 proc. Dirbti suėjus pensiniam amžiui dažniau planuoja aukštesnio išsimokslinimo, didesnes pajamas gaunantys respondentai, taip pat šiek tiek didesnė moterų dalis nei vyrų“, − komentuoja T. Gudaitis.
Pasak „Swedbank“ atstovo, sulaukę pensinio amžiaus, neplanuoja dirbti 20 proc. respondentų. Tuo metu dešimtadalis apklaustųjų norėtų išeiti į išankstinę pensiją ir baigti aktyvų profesinį gyvenimą iki suėjus pensiniam amžiui.
Pasilikimą darbo rinkoje šalies gyventojai pirmiausia sieja su poreikiu paįvairinti savo kasdienybę (48 proc.), negalėjimu pragyventi iš būsimos pensijos (46 proc.), taip pat noru palaikyti socialinius ryšius ir savo protinius gebėjimus (po 44 proc.), rodo tyrimo rezultatai.
Pakankamos pajamos senatvėje
Pasak T. Gudaičio, tolesnis darbas sulaukus pensijos visgi turėtų būti laisvas pasirinkimas, o ne pragyvenimo būtinybė. Vis dėlto viena iš dominuojančių priežasčių pasilikti darbo rinkoje yra dirbančiųjų netenkinantis būsimos pensijos dydis.
„Tik penktadalis respondentų nurodė, kad jiems pragyvenimui senatvėje turėtų pakakti būsimos pensijos. Tačiau realybėje žmonių, kurie iš valstybės mokamos pensijos patenkintų savo poreikius, gali būti dar mažiau. Pavyzdžiui, kaip rodo tyrimas, vidutinės senatvės pensijos, kuri mūsų šalyje šiuo metu sudaro apie 540 eurų, pakaktų tik 6 proc. gyventojų savo poreikiams ir norams patenkinti“, – pastebi T. Gudaitis.
Ekspertas pažymi, kad papildomas ilgalaikis kaupimas pensijai gali padidinti vadinamą pensijos pakeitimo normą iki rekomenduojamo 70 proc. buvusio atlyginimo dydžio. Dabar vidutinė senatvės pensija šalyje sudaro kiek daugiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo, ir ši proporcija pastaruosius kelerius metus išlieka panašiame lygyje.
Siekiant, kad kaupiamos lėšos taptų reikšmingu priedu prie senatvės pensijos, kas mėnesį šalies gyventojams kaupimui II ir III pensijų pakopoje ar investavimui į kitas grąžą atnešti galinčias priemones rekomenduojama bendrai skirti apie 10-15 proc. savo pajamų.