Lietuvos ir tarptautiniam susisiekimui strategiškai svarbaus magistralinio kelio „Via Baltica“ paskutinės atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcijai Europos Komisija (EK) šią savaitę papildomai skyrė 48 mln. eurų Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Connecting Europe Facility, CEF) lėšų.
„Bendro mūsų kadencijos darbo su Europos Komisija rezultatas – pritarta Lietuvos prašymui skirti strateginės reikšmės transporto infrastruktūros projektams šalyje europinę paramą. Tai padės mums suteikti reikšmingą impulsą tolesnei susisiekimo ir karinio mobilumo jungčių regione plėtrai bei integracijai su Vakarais. Šiandieniniame geopolitiniame kontekste tai kertinė sąlyga ne tik viso regiono ekonominiam augimui, bet ir nacionaliniam saugumui“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Įgyvendinant „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos rekonstrukciją, iš viso apie 40 km, iki šiol jau skirta 89,6 mln. eurų CEF ir 79,6 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų. Visos investicijos šiam keliui atnaujinti, įskaičiuojant ir ES paramą, planuojama, gali viršyti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.
Lietuva Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšoms gauti pagal CEF dvigubos paskirties (įskaitant kariniam mobilumui) skirtų projektų įgyvendinimą teikė paraiškas ir aktyviai dalyvavo visuose skelbtuose kvietimuose. CEF parama buvo gauta visų „Via Balticos“ ruožų rekonstrukcijai.
„Via Balticos“ modernizavimo projektas pagal kuriamos naujos infrastruktūros mastą bei statybų greitį yra didžiausias šalies kelių statybos projektas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.
Šiuo metu jau yra užbaigti 12,5 km ilgio „Via Balticos“ ruožų rekonstrukcijos darbai, planuojama, kad iki šių metų pabaigos bus baigtas rekonstruoti dar 16 km ilgio ruožas ties Marijampole. Rekonstrukcijos darbai paskutiniuose 12 km ties Lietuvos ir Lenkijos siena jau prasidėjo ir bus užbaigti kitų metų antroje pusėje.
