Alkoholinių gėrimų vartojimo pasekmės: ligotumas ir mirtingumas

0
94

Higienos instituto duomenimis, parengtais remiantis Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25 tūkst. asmenų ir tai viršijo priešpandeminį lygį. 100 tūkst. gyventojų teko 884 sergantys asmenys (2021 m. – 844). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (638,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (141,8 atvejo), alkoholinė kepenų liga (119,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir alkoholinė psichozė (86 atvejai 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2021 m., padidėjo ligotumas beveik visomis su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis: alkoholio sukeltos polineuropatijos atvejų padaugėjo 19,2 proc., alkoholinės kepenų ligos – 18 proc., lėtinio alkoholizmo – 11,1 proc., alkoholio toksinio poveikio – 9,8 proc., nervų sistemos degeneracijos, sukeltos alkoholio, – 9,5 proc. Vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis 3,5 kartų viršija moterų ligotumą. Didžiausias ligotumas yra 50–54 m. amžiaus grupėje (tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų). Kaimo gyventojų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis 1,4 karto viršija miesto gyventojų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 45–49 m. amžiaus grupėje, miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 50–54 m. amžiaus grupėje.

Vyrų mirtingumas 2,7 karto didesnis nei moterų.

Išankstiniais duomenimis, 2022 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 2,7 karto viršijo moterų. 2022 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18,1 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2021 m. – 23,4), kaimo – 20 (2021 m. – 25,7).

Nusikaltimų, eismo įvykių, nelaimingų atsitikimų darbe skaičius dėl neblaivaus stovio sumažėjo

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2022 m. 31,2 proc. (9 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Tokių nusikalstamų veikų skaičius, palyginti su 2021 m., sumažėjo 400 (4,2 proc.).

Policijos departamento duomenimis, 2022 m. kas vienuoliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 324 (2021 m. – 333) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 41 ir buvo sužeisti 462 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 15 ir buvo sužeista 216 žmonių. Neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo 2,7 proc., neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 4,9 proc.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2022 m. dėl nelaimingų atsitikimų darbe žuvo 34 asmenys, iš jų 5 buvo neblaivūs (2021 m. atitinkamai 49 ir 10).

Valstybės duomenų agentūros informacija