Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kaltais dėl sukčiavimo tvarkant pavojingas atliekas, apgaulingo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymo bei dokumentų klastojimo padarant didelę žalą pripažino du buvusius ir vieną esamą įmonių vadovus bei vieną juridinį asmenį. Teismas nuteistiesiems A. P. ir G. V. skyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, E. J. V. – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, visų jų vykdymą atidedant 2 metams. Visi nuteistieji turės sumokėti teismo jiems skirtas 40 MGL (1500 eurų) baudas. Pavojingų atliekų tvarkymo veiklą vykdžiusiai bendrovei skirta 250 MGL (9415 eurų) bauda.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad 2011-2013 metais A. P., vadovaudamas vienai atliekų tvarkymo bendrovei, bendrininkų grupėje su kelių kitų panašia veikla užsiimančių įmonių vadovais G. V. ir E. J. V., klastojo dokumentus, melagingai nurodydami, kad buvo sutvarkytos pavojingos alyvos atliekos (tepimo ar pramoninių alyvų, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvų, mineralinių tepimo alyvų ir pan). Klastotus dokumentus bendrininkai pateikdavo Gamintojų ir importuotojų asociacijai, kuri, remdamasi dokumentuose nurodytas duomenims, kad pavojingos atliekos sutvarkytos, į įmonių sąskaitas pervesdavo už tokių atliekų tvarkymą numatytas pinigines lėšas. Iš viso nuteistieji apgaulingai klastotuose dokumentuose buvo nurodę, kad sutvarkė virš 3650 tonų pavojingų alyvos atliekų, ir už tai Gamintojų ir importuotojų asociacija, disponuojanti savo narių surinktomis lėšomis, į įmonių sąskaitas pervedė daugiau kaip 300 tūkst. eurų.
Apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas teismui patenkinus Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas kaltinamuosius buvo išteisinęs kaip nepadariusius nusikalstamų veikų.
Prokuratūros informacija