Užimtumo tarnyba informuoja, jog rugsėjį registruoto nedarbo rodikliai mažėjo 53-jose iš 60 šalies savivaldybių, 4-iose – nepakito. Šalyje per mėnesį bedarbių mažėjo 0,5 proc. punkto iki 8,1 proc. Tuo pačiu metu pernai darbo neturintys asmenys sudarė 11,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Vilniaus mieste nedarbas – 8,4 proc., prieš mėnesį buvo 8,7 proc.
Vilniaus rajone – 8,1 proc., buvo 9,1 proc.
Šalčininkuose – 8,5 proc., buvo 8,7 proc.
Širvintose – 8,1 proc., buvo 8,5 proc.
Švenčionyse – 7,9 proc., buvo 8,3 proc.
Trakuose – 9 proc., buvo 9,5proc.
Elektrėnuose – 7 proc., buvo 7,3 proc.
Ukmergėje – 8,7 proc., buvo 9,1 proc.
Spalio 1 d. šalyje buvo registruota 142 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 5,3 proc. arba 8 tūkst. mažiau negu prieš mėnesį. Palyginti su 2021 m. spalio 1 d. bedarbių skaičius mažėjo 27,2 proc. arba 53,2 tūkst.
Darbo jėgos paklausa išlieka aukšta – rugsėjį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 36,9 tūkst. darbo pasiūlymų.
Daugiausia darbo pasiūlymų buvo registruota sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, parduotuvių pardavėjams, krovikams, virėjams, apsaugos darbuotojams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams, reklamos ir rinkodaros specialistams, autobusų ir troleibusų vairuotojams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams.
Palyginti su praėjusiu mėnesiu labiausiai augo miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojų, nekvalifikuotų mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkų, jaunesniųjų socialinių darbuotojų, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, dailidžių ir stalių, plytų mūrininkų, elektromechanikų ir elektromonterių poreikis.
Rugsėjo mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 27 tūkst. bedarbių – 24,3 proc. daugiau nei rugpjūtį.
