Argumentų rinktis elektromobilį daugėja, tačiau mažesnių kainų teks palaukti

0
169

Šalies elektromobilių rinka pastaruosius dvejus metus sparčiai augo. Panašios tendencijos vyrauja ir Europoje – dėl tobulėjančių technologijų ir subsidijų elektra varomi automobiliai tampa vis patrauklesniu pasirinkimu vartotojams. Be to, šių metų pradžioje „Tesla“ paskelbė „kainų karą“, atpigindama savo modelius maždaug 7 tūkst. eurų. Tiesa, Baltijos šalyse mažesnių elektromobilių kainų dar teks palaukti.

Per 2020 m. Lietuvoje buvo įregistruota 1,2 tūkst. naujų elektromobilių. 2022 metų pradžioje bendras visų Lietuvoje registruotų elektra varomų automobilių parkas siekė 2,9 tūkst., o 2023 m. sausį – jau daugiau kaip 7,5 tūkst. vienetų.

Kol kas dažniau elektromobilius pirko privatūs asmenys, tačiau pernai Lietuvoje „Swedbank“ su verslo įmonėmis sudarė dvigubai daugiau elektromobilių lizingo sutarčių nei 2021 m. Šįmet šis skaičius turėtų sparčiai augti ir toliau dėl naujos PVM lengvatos, kuri įsigaliojo nuo šių metų pradžios.

Kita vertus, pastaraisiais metais išaugus elektros kainoms, elektromobilių eksploatacijos sąnaudos taip pat išaugo ir pagal šį aspektą jų patrauklumas, palyginti su benzininiais ar dyzeliniais automobiliais, galėjo kiek sumažėti.

Ekologinis aspektas: ar tvaru?

Kaip rodo vartotojų patirtis, sprendimą įsigyti elektromobilį paprastai lemia du kriterijai – ekologinis ir ekonominis. Vertinant ekologinį kriterijų, reikia pripažinti, kad elektromobilis nedidina CO2 emisijos. Kalbant apie visuomenės sveikatos, o galų gale – kiekvieno iš mūsų interesą, elektromobilis yra „žalias“ šiandien ir po keliolikos metų jis tebebus toks pat „žalias“.
 
Tiesa, yra teigiančių, kad „žalias“ elektromobilis turėtų nekelti žalos gamtai viso ciklo metu – nuo pagaminimo iki utilizavimo, tačiau tai daugiau gamintojų prerogatyva. Technologijos tobulėja, savo ruožtu gamintojai tobulina ir gamybos bei utilizavimo procesus. Tai, kad elektriniai automobiliai mažiau teršia gamtą nei vidaus degimo varikliai, yra akivaizdu.
 
Technologijos lekia šuoliais – prieš kelis dešimtmečius ličio jonų baterijos pajėgumų pakako mobiliajam telefonui ar kompiuteriui. Šiandien tokios baterijos, tik kur kas didesnės talpos, varo transporto priemones. Ekspertai skaičiuoja, kad per pastaruosius 10 metų šios baterijos patobulėjo tiek, kad tai leido dabartinių charakteristikų elektromobilį atpiginti apie 80 proc. Stiprėjančios vartotojų ekologinės nuostatos stipriai prisideda prie elektra varomų automobilių populiarėjimo.
 
Kitas klausimas, ar elektra, kurią naudosime savo elektromobiliui, yra pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių, ar vis dėlto naudojant tuos pačius gamtinius išteklius, dėl kurių didėja oro tarša ir spartėja klimato atšilimas. Vienintelė galimybė čia – prieš įsigyjant elektromobilį apgalvoti, iš kur imsime elektrą jam įkrauti. Pavyzdžiui, tie, kas turi įsigiję nuosavą saulės elektrinę ant namo stogo ar nuotolinės elektrinės dalį, dėl elektros gavybos ekologinio aspekto gali būti ramūs.

Ekonominis aspektas: ar atsipirks?

Vertinant elektromobilius ekonominiu požiūriu, vartotojui kone labiausiai rūpimas klausimas, ar dabartinė investicija atsipirks. Ir, visų pirma, kalba eina apie automobilio kainą. Šiuo metu vidutinis elektromobilis kainuoja apie 20-30 proc. daugiau nei tokios pačios klasės automobilis su vidaus degimo varikliu, tačiau reikia atminti vieną svarbų veiksnį − mažesnės eksploatacijos sąnaudos ir išlaidos kelionėms vos per pirmuosius kelerius metus viską apverčia aukštyn kojomis.
 
Eksploatacijos išlaidas iš esmės mažina tai, kad elektromobilyje yra kur kas mažiau detalių, kurios patiria trintį ir dilimą, todėl nereikia tepalų, filtrų ir kitų papildomų priemonių, būtinų tradiciniam senosios kartos varikliui. Kai kuriais paskaičiavimais, elektrinės pavaros eksploatacija yra bemaž 10 kartų pigesnė už vidaus degimo variklį.
 
Be to, reikia atkreipti dėmesį į valstybės paskatą, kuri padeda kompensuoti elektromobilio kainos skirtumą. Pavyzdžiui, šiuo metu, pateikus paraišką galima gauti iki 5 tūkst. eurų paramą įsigyjant naują elektromobilį arba iki 2,5 tūkst. eurų įsigyjant naudotą.
 
Nuo praėjusių metų gegužės paramai jau buvo išdalinta apie 4 mln. eurų iš numatytų 35 mln. eurų. Lietuvos gyventojai su gauta parama pernai įsigijo 810 elektromobilių. Šis galimybių langas išlieka atviras iki 2026 m., kai pasibaigs paramos laikotarpis, arba anksčiau, jei baigsis paramos lėšos.
 
Dėl kelionės kainos argumentai irgi daugiau mažiau aiškūs: Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad šiandien nuvažiuoti 100 km elektromobiliu kainuoja du kartus pigiau nei benzinu ar dyzelinu varomu automobiliu. Kol kas labiau svyruoja degalų kainos, tačiau tokius paskaičiavimus derėtų daryti su atsarga, nes elektros kainos praėjusiais metais taip pat ne kartą keitėsi.
 
Galų gale – bankai ir lizingo bendrovės teikia specialias sąlygas įsigyjantiems elektromobilį. Pavyzdžiui, „Swedbank“ palūkanų norma tokiai transporto priemonei įsigyti yra 1,49 proc., todėl mėnesinė įmoka bus mažesnė nei įsigijus tiek pat kainuojantį tradicinį automobilį taikant 2,29 proc. maržą.
 
Įvertinus visus aspektus, t. y. automobilio įsigijimą, galimas kompensacijas, priežiūros ir eksploatacijos išlaidas, realus eksploatacijos sąnaudų skirtumas tarp elektromobilio ir įprasto automobilio skiriasi nežymiai ir dažniau nusveria elektromobilio naudai.

Inovacijų ir komforto veiksniai

Kalbant apie kitas išlaidas, visiems automobiliams jos yra panašios – kasko ar civilinės atsakomybės draudimas, techninės apžiūros ir pan. Tiesa, kai kuriuose Lietuvos miestuose galima elektromobilius parkuoti nemokamai, o, pavyzdžiui, Vilniuje važiuojant A+ juosta piko metu galima sutaupyti ir laiko.
 
Į patogumo sferą pirmiausia patenka ir tai, kaip ketiname krauti elektromobilį – nuosavo namo kieme, prie daugiabučio ar viešojoje aikštelėje. Turint elektromobilį ir norint įsigyti nuosavą įkrovos stotelę, šalies gyventojai jau gali teikti paraiškas įsigyti stotelėms ir gauti 40 proc. paramą, jei įrengia įkrovimo vietą prie savo namų, ir 60 proc., kai įkrovimo stotelė įrengiama daugiabučio kieme, stovėjimo aikštelėje ar garaže.
 
Šiai paskirčiai iki 2026 m. ketinama suteikti 45 mln. eurų paramos. Vos per trejus metus naujų įkrovos stotelių pamatysime net tik pas inovatyvius draugus, pažįstamus ar kaimynus, bet ir prie gretimų daugiabučių. Įkrovimo stotelė kainuoja apie 1 tūkst. eurų, bet verta žinoti, kad automobilių pardavėjai jos pastatymą gali įtraukti į bendrą vertės paketą, vadinasi, ir į bendrą lizingo kainą.
 
Tuos, kurie laukia elektromobilių kainų kritimo, turėtų nudžiuginti Elono Musko sprendimas šių metų pradžioje apie 20 proc. sumažinti „Tesla“ automobilių kainą. Planuojama, kad jau 2030 m. naujų „Tesla“ automobilių bus parduodama apie 20 mln. vienetų. „Toyota“ ir „Volkswagen“ tiek automobilių parduoda per metus kartu sudėjus. Aišku, kilę „kainų karai“ gali būti laikini ir iki mūsų atsiristi dar negreitai – didieji elektromobilių gamintojai deklaruoja, kad pagaminti tokią transporto priemonę kainuoja brangiau nei įprastą, tad vargu, ar yra potencialo smarkiam vidutinės kainos mažėjimui.
 
Žvelgiant į ateitį, galima prognozuoti, kad technologijų progresas tik didės, ir elektromobilių kainos ilgainiui susilygins, o gal netgi taps mažesnės nei vidaus degimo varikliais varomų automobilių. Be to, pagal žaliąjį kursą, Europa planuoja nuo 2035 m. nebepardavinėti naujų benzinu ar dyzelinu varomų automobilių. Todėl sprendimą, ar pasirinkti transporto inovaciją, ar važinėti aplinką teršiančiu automobiliu, teks priimti mums visiems.
 
Šiandien tai galima padaryti laisva valia, racionaliai skaičiuojant ir pasinaudojant įvairiomis subsidijomis, o vėliau liks tik ekologinis kriterijus, nes paramos apimtys greičiausiai mažės ar ji paprasčiausiai nebebus teikiama.