Atkeliavo ypatinga dovana: Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto biustas

0
321

Minime Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo (gimė 1520 m. rugpjūčio 1 d.) metines. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė dovanų – kultūros mecenatas, verslininkas Pranas Kiznis ir Vyčio paramos fondas dovanoja muziejui šio valdovo bronzos biustą.

Ukrainoje sukurtas ir iš šios šalies atkeliavęs meno kūrinys papuoš Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių interjerų ekspozicijos erdves, o lankytojams jis bus pristatytas specialiai surengtose iškilmėse 2020 m. liepos 6 d., švenčiant Valstybės dieną ir minint Valdovų rūmų muziejaus septynerių metų aktyvios veiklos ir atsivėrimo lankytojams sukaktį.

„Žygimantas Augustas – dažnai kontraversiškai vertinamas, dramatiškais laikais gyvenęs, Vilnių labai mylėjęs ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų statybai bei rezidencijos plėtrai bene labiausiai nusipelnęs valdovas. Tad esame dėkingi kūrėjų komandai, mecenatams ir visiems prisidėjusiems prie dovanos, kuri pabrėžia šio valdovo atmintį jo tikruosiuose istoriniuose namuose“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavęs Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) biustas yra dar 2018 m. įgyvendintos Vyčio paramos fondo iniciatyvos atgarsis. Paskelbęs valdovo paminklo konkursą, fondas sulaukė skulptorių Stasio Žirgulio ir Algirdo Boso pasiūlymo, tačiau tuo metu neturėjo galimybių modelį išlieti numatytu laiku. Dėl šios priežasties nuspręsta įgyvendinti kūrėjų iš Ukrainos Boriso Krylovo ir Olesiaus Sydoruko pasiūlytą variantą. Ukrainiečiams talkino žinomas Lietuvos menininkas Rimantas Dichavičius, o liejimo darbus padėjo atlikti Roberto Gabulo vadovaujamas Ukrainos fondas „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“.

Prie projekto taip pat prisijungė ir Pasvalio savivaldybė bei rajono bendruomenė. Pasvaliečiai šį valdovą laiko savo krašto garsintoju: 1557 m. Žygimantas Augustas su Livonijos ordinu pasirašė vadinamąsias Pasvalio sutartis, kuriomis buvo laikinai sustabdyta Maskvos ekspansija. Tad 2018 m. gruodžio 7 d. paminklas buvo atidengtas Pasvalyje, o šiais metais, minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines, tokia pat skulptūra nuspręsta papuošti ir istorines erdves atkurtuose Valdovų rūmuose.

Valstybės dienos renginių programos Valdovų rūmuose kulminacija įvyks Didžiajame kieme. Iškart po 21.00 val. tradiciškai giedamos Tautiškos giesmės – Lietuvos valstybės himno, čia bus galima pasiklausyti žymaus italų romantizmo kompozitoriaus Džakomo Pučinio (Giacomo Puccini) ir Pjetro Maskanjo (Pietro Mascagni) mokytojo, Amilkarės Ponkjelio (Amilcare Ponchielli) operos „Lietuviai“ koncertinės versijos lietuvių kalba.

Ši žymi romantinė opera sukurta pagal garsaus italų rašytojo Antonijaus Gizlanconio (Antonio Ghislanzoni) libretą, įkvėptą Adomo Mickevičiaus istorinės poemos „Konradas Valenrodas“. Lietuvoje operą „Lietuviai“ ketinta statyti jau 1939 m. Deja, Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos okupacija sutrukdė šios operos premjerą. Išeivijoje „Lietuviai“ pirmą kartą pastatyti 1981 m. Čikagos lietuvių operoje pagal Stasio Santvaro į lietuvių kalbą puikiai išverstą ir redaguotą libretą. Įspūdingas proginis operos „Lietuviai“ pastatymas buvo parodytas 2009 m. Trakų Salos pilyje, minint Lietuvos vardo 1000-metį.

„Lietuvių“ pastatymas Valdovų rūmų Didžiajame kieme – tai Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Valdovų rūmų muziejaus bemaž dešimtmetį brandintas projektas, kuriuo siekiama pažymėti ne tik Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, bet ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtus jubiliejinius metus. Viliamasi, kad A. Ponkjelio operos „Lietuviai“ sceninė versija Valdovų rūmų Didžiajame kieme bus atliekama kasmet ir ateityje tai taps gražia tradicija.