Vilniaus apskrities policijos komisariato pareigūnams kiekvieną dieną tenką pranešti apie sulaikytus neblaivius vairuotojus. O Šalčininkų pareigūnai vos spėja suktis su nelegalios „samanės“ gamintojais. Vis dėlto skelbiama, kad šalyje alkoholio suvartojimas mažėja tik va mirštamumas nuo jo – ne. Pranešama, jog 2019 m. nuo tiesioginio alkoholio poveikio mirė arti pusšimčio gyventojų daugiau nei 2018 m. Be to, auga ir eismo įvykių, kurių kaltininkai neblaivūs asmenys, skaičius.
Statistikos departamento duomenimis, alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo 2 proc. Labiausiai pabrango trauktinės – 6,4 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 6,2 proc., brendis – 4,2 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 2,9 proc., putojantis vynuogių vynas – 1,7 proc., o viskis atpigo 2,8 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2019 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2019 m. buvo pagaminta 0,927 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2018 m., sumažėjo 3,7 proc. 2019 m. mažėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,46 mln. dekalitrų, tai 1,4 proc. mažiau nei 2018 m. Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,8 mln. dekalitrų, tai 1,8 proc. daugiau nei 2018 m. Iš fermentuotų gėrimų padidėjo sidro (24,1) ir neputojančių gėrimų (21,6) gamyba, bet sumažėjo vaisių-uogų vyno (5,9) ir putojančių gėrimų gamyba (3). Daugiausia pagaminta alaus – 30,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 6,8 proc.
2019 m., palyginti su 2018 m., labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 3,1 ir 22,4 proc., taip pat fermentuotų gėrimų – atitinkamai 13,1 ir 6 proc. Spiritinių gėrimų importas padidėjo 3,5 proc., eksportas – sumažėjo 2,9 proc., vyno importas padidėjo 0,8 proc., eksportas – sumažėjo 1,6 proc.
Palyginti su 2018 m., sumažėjo ligotumas alkoholio toksiniu poveikiu – 5 proc., o alkoholine priklausomybe padidėjo 2 proc. 45–49 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje.
Higienos instituto duomenimis, 2019 m. 544 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 37 daugiau negu 2018 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (41,7 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (27 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).
Išankstiniais duomenimis, 2019 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,5 karto viršijo moterų. 2019 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2018 m. – 17), kaimo – 23 (2018 m. – 20).
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2019 m. 29,4 proc. (9,7 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Tokių nusikalstamų veikų skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo 1,1 tūkst. (10,3 proc.).
Policijos departamento duomenimis, 2019 m. kas vienuoliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 362 (2018 m. – 343) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 50 ir buvo sužeisti 662 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 21 ir buvo sužeisti 269 žmonės. 2019 m., palyginti su 2018 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 5,5 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo – 2,1 proc.