Nekilnojamojo turto vystytojai, reklamuodami savo objektus Vilniuje, pabrėžia, jog šalia tobulos vietos dirbti arba gyventi veiks ir naujas ūkininkų turgelis.
2018 m. antrąjį ketvirtį šalyje veikė 105 turgavietės (2017 m. antrąjį ketvirtį – 103 turgavietės). Veikiančiose turgavietėse buvo 28,4 tūkst. prekybos vietų (0,7 proc. daugiau negu 2017 m. antrąjį ketvirtį). Prekybos vietų užimtumas turgavietėse sudarė 54,9 proc. (2017 m. antrąjį ketvirtį – 55,4 proc.). Užimtų prekybos vietų skaičius, palyginti su 2017 m. antruoju ketvirčiu, labiausiai padidėjo Vilniaus ir Alytaus apskričių turgavietėse (atitinkamai 10,7 ir 3,3 proc.), o labiausiai sumažėjo Utenos ir Panevėžio apskrities turgavietėse (atitinkamai 16,5 ir 6 proc.).
Tai, jog turgavietės kuria pridėtinę vertę dar nepastatytiems, tačiau jau pardavinėjamiems statiniams prieš kelerius metus pajuto statytojai. „Išskirtinis „Paupio“ akcentas bus turgus, po savo stogu talpinsiantis ne tik ūkininkų, žvejų ir kulinarinių meistrų parduodamą produkciją, bet ir keliolika gatvės maisto restoranėlių“, – panašiai taip reklamuojamas kone kiekvienas daugiamilijoninis investicinis projektas sostinėje. Ir visai nesvarbu kurioje jos vietoje.