Socdemų atstovė Orinta Leiputė didele klaida vadina Vyriausybės užsispyrimą palikti žmones likimo valiai ir antstolių nuožiūrai.
„Aiškiai matyti, jog žmonės ima vartojimo kreditus, kad galėtų išleisti vaikus į mokyklą, įsiskolina už komunalines, telekomunikacijos paslaugas, vartojimo kreditus. Aišku, daugėja pradelstų būsto paskolų, nes palūkanos čia vis kyla ir kyla, taigi aukų kasdien daugėja“, – pažymi socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Anot jos, ekspertai pripažįsta, kad pernai poreikis vartojimo paskoloms visą antrą pusmetį augo dėl rekordinės infliacijos.
„Kova su infliacija – tabu Ingridai Šimonytei. Ji ne kartą kategoriškai atsisakė svarstyti galimybes aktyviomis priemonėmis, valstybės iniciatyva pamėginti pažaboti infliaciją. Vyriausybės vadovės komentarus šia tema sunku suprasti. Ji teigia, esą patys skolininkai kalti, kad neįvertino rizikų. Bet jei žmonės skolinasi, kad galėtų išleisti vaikus į mokyklą, aprūpinti juos sąsiuviniais ir uniformomis – ar tai švaistymas ir prabanga, ar absoliuti būtinybė? Gal premjerei tiesiog nežinomi tokie žmonių poreikiai?“ – klausia O. Leiputė.
Parlamentarė pažymi, kad gyventojų apklausos rodo, jog žmonės gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų, o beveik penktadalis visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti. Daugėja gyventojų, bijančių, kad augs nedarbas.
Ekspertams prognozuojant, kad rudenį atsivers dar baisesnis vaizdas, socialdemokratai įspėja: jei nebus aktyvių Vyriausybės veiksmų, sulauksime skolų cunamio.
„Bendra Lietuvos gyventojų skolų suma jau artėja prie 400 milijonų. Valdantieji atmetė opozicijos siūlymus nukreipti iš bankų pelno mokesčio surinktas lėšas skolų naštos gyventojams mažinimui, svarstyti laikiną gyventojų pajamų mokesčio lengvatą turintiems paskolas“, – primena O. Leiputė.
Gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis bankuose gegužės mėn. padidėjo daugiau nei 579 mln. Eur, arba daugiau nei 13 proc. Tai didžiausias portfelio mėnesio prieaugis per visą indėlių statistikos skelbimo laikotarpį nuo 2004 m.
Nuo šių metų vasario, kai Lietuvos bankas pradėjo skelbti kredito įstaigų indėlių palūkanų normas gyventojams, terminuotųjų indėlių portfelis jau išaugo 1,1 mlrd. Eur, arba 30 proc. Didėjant palūkanoms už terminuotuosius indėlius, mažėja lėšos vienadieniuose indėliuose, arba, kitaip tariant, einamosiose sąskaitose. Už jose esančias lėšas palūkanos arba visai nemokamos, arba mokamos gerokai mažesnės palūkanos nei už terminuotuosius indėlius. Lėšų gyventojų einamosios sąskaitose bankuose per gegužės mėn. sumažėjo 446 mln. Eur, o nuo vasario mėn. – 891 mln. Eur, arba 5 proc. viso vienadienių indėlių portfelio.
Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose gyventojai šių metų gegužės pabaigoje laikė 21,3 mlrd. Eur indėlių, iš jų 16,3 mlrd. Eur einamųjų ir 4,9 mlrd. Eur terminuotųjų. Pastarieji šiuo metu sudaro 23 proc. visų gyventojų indėlių (vasario mėn. buvo 18 %).
Vidutinės gyventojams už naujus indėlius mokamos palūkanos pasiekė 3,25 proc. Nuo metų pradžios jos jau padidėjo daugiau kaip tris kartus. Už naujai padėtus indėlius nuo 6 mėn. iki 1 m. gegužės mėn. mokėtos vidutinės 3,37 proc. palūkanos, nuo 1 iki 2 m. – 3,69 proc., ilgesnio nei 2 m. termino indėlių palūkanos siekė vidutiniškai 3,91 proc.
Lietuvos banko skelbiamais duomenimis, šiuo metu už terminuotuosius indėlius bankuose galima gauti iki 4,1 proc. metines palūkanas, o kredito unijose – iki 4,4 proc. Už kaupiamuosius indėlius, t. y. indėlius, kuriuos galima papildyti nesudarant naujos sutarties, bankuose ir kredito unijose galima gauti iki 3,5 proc. metines palūkanas.
Indėliai yra viena paprasčiausių ir saugiausių investavimo priemonių, juos Lietuvoje priima bankai, kai kurie užsienio bankų filialai ir kredito unijos. Visi tiek bankuose, tiek užsienio bankų filialuose, tiek kredito unijose saugomi indėliai iki 100 tūkst. Eur yra apdrausti. Tiesa, derėtų žinoti, kad, norint padėti indėlį į kredito uniją, reikės tapti jos nariu įsigyjant pajų.