Kol kas atsargiai skelbiama ir apie tai, kad vietos vartotojams energija po Astravo starto taip pat gali pabrangti. Vis dėlto viliamasi, kad dėl geopolitinio projekto padidėjusios išlaidos bus kompensuojamos.
Nuo šiandien Lietuvos prekybą elektra su Rusija užtikrina Latvijos tinklo operatorius „Augstsprieguma tīkls“. Ir tai turėtų garantuoti, kad į Europos Sąjungos šalis nepateks Astravo produkcija. Be to, rusai turės patvirtinti, kad Latvijai tiekiama elektros energija nebuvo gaminama Baltarusijos atominėje.
Pastaraisiais metais Lietuva buvo pagrindinė Baltarusijos elektros energijos importuotoja. 2018 m. lietuviai pirko daugiau nei 1 milijardą kilovatvalandžių, o 2019 m. – daugiau nei 1,5 milijardo kilovatvalandžių. Ukraina buvo dar viena didelė pardavimo rinka, į kurią praėjusiais metais buvo tiekiama 853 milijonai kilovatvalandžių elektros energijos. Tačiau gegužę Kijeve įvestas elektros importo iš Baltarusijos draudimas, siekiant paremti vietinę gamybą dėl mažėjančios paklausos koronaviruso pandemijos metu.
Į Lenkiją Baltarusija elektros energijos jau netiekė ilgą laiką, o pasienyje esantys perdavimo tinkai jau seniai neveikia. Panaši situacija ir su Rusija, kuriai baltarusiškos elektros nereikia iš viso.
Šiuo metu vidutinė vienos kilovatvalandės pagaminimo kaina Baltarusijoje – apie 4,2 cento. Planuojama, jog Astrave bus apie 3,5 cento už kilovatvalandę, tačiau dėl Rusijos kredito ji išaugs dar 5 centais ir sieks daugiau nei 8 centus, o gal ir visus 10 centų. Ir tai net 2,5 karto daugiau nei šiandien pasigamina baltarusiai iš tų pačių rusiškų dujų ar kito kuro.