Baltarusių gimnazija švenčia įspūdingą 100-metį!

0
520

Vienintelė šalyje tokia ugdymo įstaiga sukaktį paminėjo sostinės Rotušėje. Šventė dviguba, nes šiandien besivadinančiai Pranciškaus Skorinos gimnazijai  sukanka 25-eri. Į šventę rinkosi ne tik mokyklos bendruomenė, atvyko ir Baltarusijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Aleksandr Korol, buvę gimnazistai ir mokytojai, visus pasveikino sostinės meras Remigijus Šimašius.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

„Po keleto metų Vilnius švęs savo 700 metų jubiliejų prisiminsime didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškus, kuriuos jis pasirašė kaip lietuvių ir rusėnų kunigaikštis. Kitąmet gegužę švęsim 500 metų jubiliejų – minėsim Pranciškaus Skorinos spaustuvės įsteigimo sukaktį. Lietuvius su baltarusiais sieja ilga graži istorija, draugystė, bendros kovos, siekis kartu atkurti Nepriklausomybę. Vilnius yra vienintelis miestas pasaulyje, kuriame baltarusiai gali mokytis savo gimtąja kalba už Baltarusijos sienų, todėl mums didelė garbė būti rūpestingu, svetingu miestu. Tikiu, kad gimnazija ir toliau klestės ir augs“, – sveikino sostinės meras R. Šimašius.

Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja mokyklos direktorei Dianai Stachnovič perdavė 1 tūkst. eurų vertės dovanų čekį nuo savivaldybės, skirtą gimnazistų edukacinei veiklai.

„Šiandien minime dvi itin svarbias mūsų gimnazijai datas – šimtmetį nuo įsteigimo ir 25 metus nuo atgimimo. 100 ir 25 – tai ne vien tik skaičius, tai didelis darbas, atsakomybė. Ir toliau turime tikslų – saugoti savo tautiškumą, savo kalbą ir tuo pačiu metu išugdyti sąmoningus Lietuvos piliečius. Ačiū visiems už tai, kad šiandien galime švęsti“, – kalbėjo gimnazijos direktorė D. Stachnovič.

Įspūdingą 100 metų jubiliejų švenčiančią vienintelę baltarusių gimnaziją 1919 metais įkūrė Pagalbos nukentėjusiems nuo karo baltarusių draugija. Mokyklą Bazilijonų rūmuose (dabar Aušros Vartų g.) leido įkurti Mykolas Biržiška, tuomet ėjęs Švietimo ministro pareigas.

Gimnazija veikė iki 1944-ųjų metų, iki kol ją uždarė Lietuvą okupavę sovietai. Sovietmečiu daugelis pedagogų buvo ištremti į Sibirą. Po to ilgus metus mokykla neveikė, tačiau atkūrus Nepriklausomybę, 1994 metais aktyvios baltarusių bendruomenės dėka mokykla atnaujino savo veiklą ir buvo pavadinta Vilniaus 68-ąja vidurine mokykla. Atkurta mokykla įsikūrė Karoliniškėse, jai tuo metu vadovavo Galina Sivalava.

Pagrindinė mokomoji kalba gimnazijoje išliko baltarusių, tačiau dalis dalykų dėstoma ir lietuvių kalba. Gimnaziją lanko mokiniai nuo 1-os iki 12-os klasės, daugelis jų – baltarusių tautybės arba iš mišrių šeimų, tačiau čia mokosi ir rusų, lenkų, totorių tautybės vaikai. Mokykloje daug dėmesio skiriama tautinės tapatybės puoselėjimui. Šiuo metu P. Skorinos gimnaziją lanko apie 200 mokinių, dirba 34 mokytojai.

Pranciškaus Skorinos vardas sostinės Tarybos sprendimu mokyklai suteiktas 2013 m., tais pačiais metais mokykla buvo pertvarkyta į gimnaziją.

P. Skorina – Baltarusijoje, Polocke gimęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės veikėjas gyvenęs Vilniuje. Burmistro Jokūbo Babičiaus namuose, Vilniuje P. Skorina įkūrė pirmąją spaustuvę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Čia jis išspausdino pirmąją knygą Lietuvoje rusėnų – senąja baltarusių – kalba. Būtent P. Skorinos leidiniai pradėjo knygų spausdinimo tradiciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Pagerbiant šį iškilų asmenį, Naujamiesčio seniūnijoje yra P. Skorinos vardu pavadinta gatvė. 1973 m. Senamiestyje, vadinamajame Spaustuvės kiemelyje, esančiame Stiklių g. 4 pastatyta rausvo granito dekoratyvinė skulptūra „Metraštininkas“ (skulpt. Vaclovas Krutinis), skirta P. Skorinai. Istorinė asmenybė pagerbta ir gimtojoje Baltarusijoje, kur jam skirti paminklai pastatyti Polocke, Minske ir Lydoje.

 

Vilniaus m. savivaldybės informacija