LR finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą. Taip pat siūlomos priemonės įpareigosiančios lošimų organizatorius užkirsti kelią neatsakingam lošimui, stiprinti probleminių lošėjų apsaugą, didinti sektoriaus skaidrumą.
„Azartinių lošimų bendrovių nenoras vadovautis atsakingo lošimo rekomendacijomis paskatino griežčiau reglamentuoti prievoles lošimų organizatoriams, taip pat atsižvelgiant į neigiamą poveikį visuomenei – mažinti lošimų prieinamumą ir patrauklumą. Be to, reikalavimų nesilaikančioms bendrovėms bus numatytos esmingai didesnės baudos sieksiančios ir keletą milijonų eurų. Visa tai leis sukurti efektyvesnius kontrolės mechanizmus ir suteiks daugiau skaidrumo šiam sektoriui“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Jau dabar galiojančios atsakingo lošimo rekomendacijos lošimų operatorius ragina taikyti probleminio lošimo prevencijos priemones, tačiau nesant įstatyminės pareigos ir adekvačių finansinių sankcijų – jomis vangiai vadovaujamasi.
Priėmus siūlomas pataisas, lošimų organizatorius privalės identifikuoti lošėjus, kurie atitinka probleminio lošimo požymius, o nustačius, kad žmogus balansuoja ties probleminio lošimo riba, – taikyti intervenciją jo atžvilgiu.
Įstatymu taip pat siūloma už lošėjų apsaugos, atsakingo lošimo, leidžiamos skelbti reklamos ir kitų reikalavimų nesilaikymą nustatyti 5 procentų bendrųjų metinių pajamų nuo praėjusių metų baudos dydį, o už pakartotinai per metus padarytą tapatų pažeidimą – 10 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą. Tikėtina, jog tokių baudų skyrimas užtikrins efektyvesnę lošimų organizatorių priežiūrą bei atgrasys lošimų bendroves nuo pažeidimų darymo ir jų kartojimo.
Šiuo metu galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme numatytos baudos juridiniam asmeniui už įstatymo pažeidimus yra nuo 6 tūkst. eurų iki 25 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 12 tūkst. eurų iki 50 tūkst. eurų. Maksimali 50 tūkst. eurų bauda yra vidutiniškai lygi vienos dienos lošimų bendrovės bendrosioms pajamoms, todėl tai nėra efektyvi pažeidimų prevencijos priemonė. Nuo 2020 m. iki 2024 m. lošimų bendrovėms iš viso buvo skirtos 39 baudos, kurių suma sudarė 660 tūkst. eurų.
Finansų ministerija taip pat siūlo įtvirtinti prievolę lošimų organizatoriams užtikrinti, kad lošimo namuose (kazino), automatų, bingo salonuose, totalizatoriaus punktuose būtų kvalifikuotas darbuotojas, kuris, kilus įtarimui, kad lošėjas tampa neatsakingu, kreiptųsi į jį – pasiūlytų atšalimo pertraukėlę ar nutraukti lošimą.
Galiausiai siūloma kiekvieną nuotolinius lošimus organizuojančią bendrovę įstatymu įpareigoti įdiegti nuotolinio lošimo platformą, kurioje ne tik būtų talpinama vieninga informacija apie lošėją ir jo atliekamas operacijas, bet ir suteiktų Lošimų priežiūros tarnybai (LPT) galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie platformos ir patikrinti saugomus duomenis realiu laiku, užtikrinant efektyvesnę azartinių lošimų organizatorių kontrolę.