Pernai sostinėje ir jos apylinkėse iš viso užgesinta net 627 degančių atvirų plotų. 460 kartus ugniagesiai tramdė liepsnojančią žolę Vilniaus rajone.
Kaip rodo naujausi duomenys, nuo metų pradžios atvirose šalies teritorijose jau kilo 463 gaisrai, per kuriuos išdegė virš 52 hektarų pievų ir kitų teritorijų. Palyginus su 2018 m., tokiu pat metu išdegęs plotas sudarė 30 hektarų, nors gaisrų buvo kilę daugiau – 489.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad žolės deginimas kelia daug nuostolių dirvožemiui, turtui ir gamtai: pažeidžiamas paviršinis humusingas sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos, sudygusių sėklų daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, ežiai, zuikiai ir perintys paukščiai.
Be to, deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, keliančių pavojų sveikatai.
Už sausos žolės deginimą, nesilaikant numatytų reikalavimų, gresia administracinės baudos nuo 30 Eur iki 300 Eur, taip pat vertinama ir aplinkai padaryta žala. Šiuo metu yra numatyta, kad vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 Eur žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.
Pastebėjus deginamą žolę reikėtų nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.