Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir mažiau uždirbo 115,1 tūkst. tautiečių (9,9 proc. visų darbuotojų) ir, palyginti su 2020 m., jų padaugėjo 2,9 tūkst. (procentine išraiška jų skaičius nepakito, nes padidėjo bendras darbuotojų skaičius). Dauguma (89,1 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.
Minimaliąją mėnesinę algą gavo 2,5 proc. visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų
Palyginti su tuo, kas buvo dar prieš metus, šių darbuotojų dalis beveik nepasikeitė.
Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse, jų skaičius sudarė 10,4 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų. Tai 0,7 procentinio punkto daugiau nei pernai.
Pokyčiams įtakos turėjo nuo 2021 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, koronaviruso infekcijos (COVID-19) pasekmės ekonomikai ir kitos priežastys.
Visą darbo laiką dirbusių ir 3 001 Eur ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo – 20 427 darbuotojais – ir siekė 74 553 (iš jų privačiajame sektoriuje – 54 673, viešajame – 19 880)
Daugiausia tokių darbuotojų šalies ūkyje buvo informacijos ir ryšių veiklos (2021 m. – 11 583, 2020 m. – 8 316), didmeninės ir mažmeninės prekybos (2021 m. – 11 021, 2020 m. – 7 644), apdirbamosios gamybos (2021 m. – 10 688, 2020 m. – 7 307) įmonėse.
Mažose įmonėse visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius padidėjo
Mažose įmonėse (1–9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis sudarė 11,6 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,3 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.
Daugiausia darbuotojų (33,5 proc.) mažose įmonėse uždirbo nuo 643 iki 800 Eur.
Bruto darbo užmokesčio mediana šalies ūkyje sudarė 1 311 Eur
Mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (1 593 Eur) šalies ūkyje spalio mėn. gavo 64,2 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Daugiausia gavusių mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, palyginti su visu atitinkamų ekonominių veiklų darbuotojų skaičiumi, buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 86,8 proc., tai 3 procentiniais punktais mažiau nei pernai. Mažiausia tokių darbuotojų buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse – 26,7 proc., tai 0,3 procentinio punkto mažiau nei pernai.