Beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos – kaip pagerinti finansų sveikatą

0
109

47 proc. žmonių nurodo, kad jų išlaidos – lygios pajamoms arba už jas didesnės. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

„Gebėjimas išlaikyti kasdienių finansų balansą ir išleisti mažiau nei uždirbame – vienas esminių geros finansinės sveikatos bruožų. Be abejo, gaunant itin mažas pajamas tai padaryti yra kur kas sudėtingiau. Ypač turint mintyje pastarojo meto infliacijos šoką. Vis dėlto, taip pat tai priklauso ir nuo mūsų pačių pastangų efektyviai valdyti savo finansus“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Teigiančių, kad jų išlaidos per pastaruosius 12 mėn. buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės – daugiausia tarp mažiausias pajamas (iki 300 eurų atskaičius mokesčius) gaunančių žmonių (76 proc.). Tačiau gaunantys didesnes pajamas taip pat susiduria su tokia situacija, taip patvirtindami, kad finansinė elgsena – reikšminga siekiant išlaikyti balansą.

Tyrimo duomenimis, 57 proc. žmonių, kurie uždirba 301–1000 eurų, išlaidos buvo lygios pajamoms ar už jas didesnės, taip sako ir 38 proc. gaunančių 1001–1300 eurų siekiančias pajamas bei 35 proc. uždirbančių 1301–1600 eurų. Tarp uždirbančių daugiau nei 1600 eurų „į rankas“ tokių – 8 proc.

Indikacija prisiminti bazines tiesas

Pasak J. Cvilikienės, tiems žmonėms, kurių išlaidos viršija pajamas ar yra joms lygios, verta prisiminti laiko patikrintas finansų valdymo taisykles ir daugiau dėmesio skirti biudžeto planavimui.

„Gyvenant nuo algos iki algos kiekvienas finansinis netikėtumas gali gerokai išmušti iš vėžių. Jei mėnesio pabaigoje turime tik tiek lėšų, kiek jų pakaktų patenkinti būtinuosius poreikius iki kito atlyginimo, neplanuotos, tačiau neišvengiamos didesnės išlaidos kels didžiulę įtampą ir vers bristi į skolas“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Tam, kad tokių situacijų pavyktų išvengti, anot J. Cvilikienės, būtina susidaryti mėnesio biudžetą. Tam tiks ir paprasčiausia „Ecxel“ lentelė, kurioje gaunamos pajamos būtų paskirstytos į išlaidų eilutes. Tačiau šiandieną tokią užduotį dar labiau palengvina išmaniosios programėlės, tokios kaip „Wallet“, „Monefy“ ar „Mint“, išlaidų sekimo įrankiai banko programėlėse.

Planuojant biudžetą, „Swedbank“ Finansų instituto vadovės teigimu, prioritetą turėtume teikti būtinosioms išlaidoms būstui, maistui, transportui ir taupymui. Likusias pajamas paskirstyti kintamoms – drabužiams, avalynei, pramogoms. Ir, žinoma, sekti savo išlaidas bei laikytis numatyto biudžeto plano.

Saugumo ir kontrolės didinimas

J. Cvilikienė atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie biudžetą, prie būtinųjų išlaidų taupymas paminėtas ne atsitiktinai. Tai – itin svarbus įgūdis ir reikšmingas finansinio saugumo garantas.

„Egzistuoja kaip pasaulis sena taisyklė, jog gavus pajamas pirmiausia turėtume susimokėti sau – atidėti dalį pajamų taupymui. Neretai tie žmonės, kurie išleidžia visas pajamas, nepriklausomai nuo jų dydžio, susiduria ir su sunkumais kaupiant finansinį rezervą. Vis dėlto, turint santaupų atlaikyti finansinius sukrėtimus yra daug paprasčiau, jos gerokai padidina finansinio saugumo ir ramybės jausmą“, – kalba J. Cvilikienė.

Tačiau jei vis tik jaučiame, kad lėšų pakanka tik visiems būtiniesiems poreikiams patenkinti ir nematome erdvės taupymui, verta pagalvoti apie galimybę uždirbti papildomų pajamų. Pasak J. Cvilikienės, prisidurti prie turimų pajamų galima išnaudojant savo hobius ar pomėgį vairuoti, taip pat, pavyzdžiui, nuomojant namuose turimą nenaudojamą techniką.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė pažymi, kad vos 18 proc. gyventojų visiškai sutinka su teiginiu, jog jaučia finansų kontrolę. Tuo metu finansų planavimas bei santaupos, anot J. Cvilikienės, kontrolės jausmą gali padidinti itin stipriai.