Duomenis apie Lietuvos gyventojų sveikatos būklę renkantis ir analizuojantis Lietuvos Higienos institutas paskaičiavo, kad daugiausiai vizitų pas odontologus 2018 metais užfiksuota finansiškai stipriausiame Vilniaus regione: beveik ketvirtadalis, arba 1,1 milijono.
Nors europiniai duomenys rodo, kad 39,7 proc. mūsų šalies gyventojų nekyla problemų susimokėti už dantų priežiūrą, yra ir kita medalio pusė. Eurostato duomenimis, 2017 metais 28,6 proc. Lietuvos gyventojų tai buvo didelė našta, o dar 31,7 proc. ją jautė iš dalies. Šią problemą patvirtina ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus.
„Daug kas skundžiasi, kad neina pas odontologus, nes brangu. Esu įsitikinęs, kad turėtume didinti odontologinių paslaugų prieinamumą, tai apima ir valstybės pasirinktą mokesčių politiką, kuri paverčia mus mažiau konkurencingais, palyginti su kaimyninėmis šalimis“, – konstatuoja gydytojas.
Jo teigimu, jei Lietuvoje taikomas 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis (PVM), tai Lenkijoje jis yra 7 proc., Latvijoje – 9 proc. Vien dėl brangiau apmokestintų medžiagų mūsų šalies odontologų paslaugos yra brangesnės nei kaimyninėse šalyse, taip pat nei dalį pigesnių odontologų ieškančių pacientų pritraukiančioje Baltarusijoje.
Šeikaus vertinimu, Lietuvoje odontologijos paslaugų gali būti suteiktų įvairiausių ir kokybiškų, tačiau iš tų pačių tiekėjų JAV, Vokietijoje ar kitose šalyse perkamas medžiagas galiausiai pabrangina valstybės taikomi mokesčiai. Tai, kad pacientai yra jautrūs kainoms aiškiai matosi ir statistikoje: 2008 metais smogus pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei pacientų apsilankymų pas odontologus dažnumas krito iki žemiausios nuo 1994 metų ribos ir sudarė vos 0,99 karto vienam šalies gyventojui.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų 2019 m. pradžios duomenimis, Lietuvoje 14,18 gydytojų odontologų tenka 10 tūkstančių gyventojų.