Dar vienas „Makarenos“ tęsinys, susijęs su pedagogika

0
174

Savaitgalį pranešta, jog neišsipildė geriausios abiturientės iš sostinės „Gabijos“ gimnazijos svajonė. Penkis šimtukus gavusi vilnietė neįstojo į Londono universitetą ir nuo rudens studijuos tik maždaug penktoje šimtojoje vietoje reitinguose esančiame Vilniaus universitete, Istorijos fakultete.

Ir greičiausiai ne pati Leiputė dėl to kalta, o „profesionalai“. Jie vadovauja, jungia, iškelia, o tiksliau viską tik imituoja. Juk kaip kitaip pasirodysi, kad profas? Argi tik darydamas klaidų savo rašliavose? Švietimo ir mokslo sritis paskutiniuosius kelerius metus visiškų beraščių pavaldume.

Dabar grįžkime prie tų, kurie nevadovauja, o moko vaikus – juos saugo ir gina. Žodžiu rūpinasi… Pagrindinė rūpintojėlė tik tyliu balseliu „žiobčioja, žiobinėja“ – maždaug apie tai, kokius vaikus iš kokių tėvų reikėtų atimti ir kitiems atiduoti. Darbas lyg ir būtų padarytas po atėmimo fakto, tačiau juos perduoda į lygiai tokias pat rankas arba dar net purvinesnes nei biologinių tėvų. Kuo remiantis daromos tokios išvados – paprasčiausiomis banalybėmis… Pasivažinėkite ir pasidomėkite kaip su vaikais, ypač pačiais mažiausiais elgiamasi gimnazijose, progimnazijose ir kitose ugdymo įstaigose. Pamatysite to, ko dar nematę.  O kaip gi kitaip, kai į rankas pedagogas gauna ašaras – iki 500 Eur. Pradedantis policininkas ir tas daugiau. O ką parengti valstybei kainuoja pigiau?..

Ir dar viena šių metų įdomybė, tiesiog atradimas – pasidomėkite, kokių profesijų atstovai dažniausiai užsiima baidarių nuoma… Nustebsite. Būtent todėl nė vienam iš versliuką sukančiųjų netopteli į galvą, kad ir besibaigiant vasarai susitikti su savo auklėtiniais – prisiminti, ko mokėsi praėjusiais metais, pasidalinti lūkesčiais ir panašiai. Juk sovietmečiu tokių iniciatyvų pasitaikydavo…

„Ačiu, nereikia. Netrukdykit dirpt“, – atsakytų profesionalas iš didžiosios raidės.

Kai tokie prioritetai tai ir turime tai, ką turime – nuliūdusią šimtukininkę Leiputę, renovuotas vaikų teises, talibaninį švietimą, jo profesionalę, pabrangusią policiją, atpigusius vaistus, ligonines, sumažintus mokesčius, vaiko pinigus ir t.t. Galima vardinti ir vardinti…

Tačiau,  kol mūsų šimtukininkai bus niekam nereikalingi, kol gimnazijose ir progimnazijose vaikai bus mokomi tik „Makarenos“ žingsnelių, tol nuliūdusių, nuoširdžiai, o neprofesionaliai, abiturientų tik daugės.