Statistikos departamentas skelbia, jog didžiąją dalį – 71,7 proc. visų šių kaštų – pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse sudarė bruto darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra; darbdavio socialinės įmokos ir išmokos – 28,2 proc.; labai nedidelę darbo sąnaudų dalį sudarė įmokos į garantinį fondą (0,1 proc.) bei profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidos (0,2 proc.).
Sostinės regione vidutinės metinės darbo sąnaudos, tenkančios vienam darbuotojui, sudarė 14 147 Eur ir buvo 22,1 proc. didesnės nei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (11 583 Eur) bei 13 proc. didesnės nei vidutinės šalies ūkyje. Mažiausios darbo sąnaudos buvo Tauragės (10 214 Eur) ir Marijampolės (10 416 Eur) apskrityse – atitinkamai 18,4 ir 16,8 proc. mažesnės nei vidutiniškai šalyje. Darbdavys, samdydamas darbuotoją, per metus Vilniaus apskrityje turėjo 1,4 karto daugiau išlaidų nei Tauragės apskrityje.
Didžiausias – 23 647 Eur – darbo sąnaudas darbdavys turėjo samdydamas darbuotoją finansinėse ir draudimo įmonėse (1,9 karto didesnes nei vidutinės metinės pramonėje, statyboje ir paslaugose), informacijos ir ryšių – 21 106 Eur (1,7 karto didesnes), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo – 16 176 Eur (1,3 karto didesnes).
Mažiausios darbo sąnaudos – 7 915 Eur – buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse, kitos aptarnavimo veiklos – 9 943 Eur, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo – 10 022 Eur, kurios buvo mažesnės nei pramonėje, statyboje ir paslaugose – atitinkamai 36,8, 20,6 ir 20 proc.
2016 m. vidutinės metinės darbo sąnaudos mažose (nuo 1 iki 9 darbuotojų) įmonėse sudarė 9 361 Eur, turinčiose nuo 10 iki 49 darbuotojų – 11 493 Eur. Didžiausias išlaidas darbdavys turėjo, samdydamas darbuotoją įmonėse, turinčiose nuo 250 iki 499 darbuotojų – 14 505 Eur.