Šiandien nebeužtenka tik laiku mokamo atlyginimo – žmonės vis dažniau ieško darbdavių, kurie ne tik užtikrina finansinį stabilumą, bet ir rūpinasi darbuotojų gerove, investuoja į motyvacijos kėlimą, džiugina papildomomis naudomis. Pastebima, kad įmonės, kurios į šiuos lūkesčius reaguoja atsakingai, tampa patrauklesniu pasirinkimu talentams, skatina darbuotojų lojalumą.
„Spinter“ atliktos šalies gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) Lietuvos gyventojų gerą darbdavį pirmiausia sieja su stabilumo ir saugumo užtikrinimu darbuotojams.
Kiek daugiau nei pusė (53 proc.) tyrimo dalyvių pabrėžia nuolatinį darbuotojų motyvacijos palaikymą, o pusei (50 proc.) svarbus darbuotojų poreikių išklausymas ir jų įgyvendinimas. Be to, 40 proc. teigia, kad jiems geras darbdavys yra tas, kuris rūpinasi darbuotojų asmenine ir šeimos gerove.
„Darbas kiekvieno žmogaus gyvenime užima labai svarbų vaidmenį, tad natūralu, kad daugelis respondentų iš darbdavio visų pirma reikalauja saugumo, stabilumo ir užtikrintumo. Ta pati apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei 4 iš 5 respondentų ir kasdieniame gyvenime svarbiausia yra asmeninė ir šeimos gerovė, daugiau nei pusei – finansinis stabilumas. Tad darbdavys didelę dalį atsakomybės už šią gerovę prisiima, suteikdamas stabilumą ir motyvuojančias sąlygas“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ personalo skyriaus vadovė Ailinga Spruogienė.
Lūkesčiai darbdaviui auga
Paklausti, kas labiausiai paskatintų juos būti lojaliems darbdaviui, didžioji dalis respondentų (87 proc.) nurodo motyvuojantį atlyginimą. Taip pat 43 proc. lojalumą skatintų stipri vidinė įmonės kultūra ir bendruomeniškumas.
Tuo tarpu papildomos draudimo apsaugos darbuotojų lojalumą paskatintų penktadaliui (19 proc.) respondentų, tokia pati dalis apklaustųjų kaip svarbią motyvacinę priemonę įvardija ir ilgalaikę papildomą lėšų kaupimo darbuotojams programą.
„Gerėjant darbuotojų finansinei gerovei ir kylant atlyginimams, vis daugiau dėmesio skiriama ilgalaikėms naudoms, kurios dar prieš penkiolika metų buvo mažai žinomos ar vertinamos. Šiandien net penktadalis apklaustųjų pažymi, kad papildoma lėšų kaupimo programa jiems yra svarbi motyvacinė priemonė. Tai aiškiai rodo augantį sąmoningumą ir ilgalaikės finansinės gerovės svarbos suvokimą tarp darbuotojų – tokios naudos tampa ne tik patraukliu, bet ir strategiškai vertingu darbo pasiūlymo elementu“, – teigia A. Spruogienė.
Respondentų taip pat buvo klausiama, kokios papildomos naudos darbovietėje juos motyvuotų. Labiausiai motyvuojančia nauda įvardijamas priedas prie atlyginimo, papildomos poilsio dienos ir galimybė dirbti nuotoliu. Kiek mažiau respondentų išskyrė reguliarius mokymus ir tobulėjimo galimybes. Taip pat svarbia papildoma nauda darbovietėje yra laikoma darbuotojo ir jo šeimos draudimas, beveik tiek pat apklaustųjų nurodė, kad motyvuotų kaupimas pensijai darbdavio sąskaita.
„Matome, kad darbuotojų lūkesčiai darbdaviams auga – svarbus ne tik atlyginimas, bet ir įvairios papildomos naudos, tarp kurių ir galimybės tobulėti, ir draudimo apsaugos tiek patiems darbuotojams, tiek jų šeimų nariams. Darbdavys, kuris geba išgirsti savo darbuotojus ir reaguoti į jų poreikius, tampa patraukliu pasirinkimu konkurencingoje darbo rinkoje. Motyvuojantis darbo užmokestis, tikslingų naudų paketas ar priedas prie atlyginimo už pasiektus rezultatus vis dar yra pagrindinės darbuotojų motyvavimo priemonės, tačiau svarbu nepamiršti ir kitų aspektų – rūpinimosi sveikata, šeima, darbo ir asmeninio gyvenimo balanso. Visa tai formuoja darbdavio įvaizdį ir stiprina komandą“, – sako A. Spruogienė.