Daugiau nei pusė nedirbančio jaunimo – nekvalifikuoti

0
135

Bedarbių jaunuolių gretos retėja, tačiau tuo pačiu metu ryškėja kitas svarbus reiškinys. Užimtumo tarnybos duomenimis, tarp nedirbančių jaunuolių net 50,4 proc. neturi jokios kvalifikacijos. Su aukštuoju išsilavinimu yra kas ketvirtas (24 proc.) darbo neturintis jaunuolis.

Anksčiau finansinės krizės Lietuvoje tiesiogiai paveikdavo ir jaunimo nedarbą. 2010 metais jis buvo perkopęs net 20 proc. Dabar nedirbančio jaunimo triskart mažiau. Užimtumo tarnyboje registruota 28,3 tūkst. darbo ieškančio jaunimo. Per metus jaunimo nedarbas sumažėjo nuo 9,1 proc. iki 7 proc. Vis dėlto, specialistai pastebi, kad ryškėjantis kvalifikacijos trūkumas yra rimtas signalas darbo rinkai.

 „Darbdaviai ieško darbuotojų, galinčių siekti aukštų kompetencijų. Jų trūkumas darbo rinkoje – akivaizdus”, – teigė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Kodėl tiek jaunimo iškrito iš švietimo sistemos ir neturi karjeros tikslų? Atsakyti į tai vienareikšmiškai sudėtinga. „Mūsų specialistai jau senokai pastebėjo kai kurių jaunuolių abejingumą toliau mokytis ir įgyti kvalifikaciją. Vietoje galimybės mokytis, tobulėti, įgyti kvalifikaciją, nemažai jų tiesiog pageidauja dirbti nekvalifikuotus darbus“, – sakė ji.

Pasak V. Kamandulienės, tikėtina, kad mokymo įstaigų prieinamumas, pragyvenimo kaštai ar mokamos studijos ne vieną sustabdo nuo tolesnių studijų. Kai kuriems siekti mokslo trukdo prasti valstybinių egzaminų įvertinimai, asmeninės motyvacijos ir galbūt net brandos stoka, tačiau svarbiausia – nepakankamas profesinis orientavimas.

Nekvalifikuoto darbo spalio 1 d. ieškojo 28,1 proc. jaunų asmenų iki 29 metų. Du penktadaliai – 40,1 proc. specialisto darbo, kas šeštas (16,9 proc.) – paslaugų darbuotojo ar pardavėjo darbo, kas septintas (14,9 proc.) domėjosi kvalifikuoto darbininko pozicija.

Specialisto ar įstaigų tarnautojo grupėje daugiausiai domimasi administratoriaus, pardavimo vadybininko, logistikos specialisto pozicijomis. Paslaugų darbuotojų ir pardavėjų grupėje daugiausiai ieškančių pardavėjų, padavėjų, virėjų darbo. Kvalifikuotų darbininkų grupėje pageidaujama automobilio vairuotojo, automobilio mechaniko ir apdailininko darbo.

Šalyje nuo metų pradžios pradėję veikti regioniniai karjeros centrai, kuriose dirba specialistų pajėgos iš skirtingų įstaigų, skirti gerinti jaunimo profesinį orientavimą ir profesijos pasirinkimą kreipiant dėmesį atsakingam ir tikslingam savo karjeros planavimui, taip pat visiems kitų amžiaus grupių klientams ieškoti įvairių profesinių kelių. Šių centrų išskirtinumas – galimybė susipažinti su darbo pobūdžiu realioje darbo vietoje įmonėse, kur išbandyti profesiją galima taikant „šešėliavimą“ ar kelių dienų praktiką. Šiemet pas darbdavius jau vyko 73 klientai, o dar 93 – atliko įmonėse praktiką tris ar daugiau dienų.

Per devynis šių metų mėnesius užimtumas suteiktas 58,9 tūkst. jaunų klientų iki 29 metų. Daugiausiai į darbo rinką grįžusių jaunuolių – 42,2 tūkst. (71,6 proc.) tarpininkauta įsidarbinant. Dar 9,3 tūkst. (15,8 proc.) pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Daugiausiai jaunimo įsidarbino pagalbiniais darbininkais, pardavėjais, nekvalifikuotais apdirbimo pramonės darbininkais, padavėjais, krovikais, nekvalifikuotais statybos darbininkais, virėjais, administratoriais, pakuotojais, pardavimo vadybininkais, barmenais, automobilio vairuotojais, valytojais, sandėlininkais.

Jaunimas iki 29 metų tarp 10,2 tūkst. profesinio mokymo dalyvių yra viena mažiausių tikslinių grupių per šių metų devynis mėnesius – sudaro 22,6 proc., tačiau aktyviausiai pasirinko mokymo programas, suteikiančias aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijas – net 44,3 proc. jaunuolių. Savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus pradėjo 7,4 tūkst. (12,5 proc.) – 17,8 proc. daugiau jaunuolių nei praėjusiais metais per devynis mėnesius.

Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 d. didžiausias jaunimo nedarbas registruotas Vilniaus (8,3 proc.) ir Kauno (8,2 proc.) apskrityse. Mažiausias – 4,7 proc. – Tauragės apskrityje. Mažiausias jaunimo nedarbas savivaldybėse fiksuotas Neringos (2,4 proc.), Pagėgių (2,5 proc.), Skuodo r. (2,7 proc.), Birštono (3,1 proc.) ir Varėnos r. (3,2 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Kauno m. (10,2 proc.), Vilniaus m. ir Akmenės r. (po 9,2 proc.), Panevėžio m. ir Visagino (po 8,1 proc.) savivaldybėse.

Užimtumo tarnybos informacija