Dauguma įmonių jaučia karo poveikį, dalis peržiūri strateginius tikslus

0
256

Finansų įstaigų nurodomos rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika įvardijama geopolitinė įtampa ir jos pasekmės, gerokai rimčiau vertinama ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika, rodo naujausia apklausa dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai.

„Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis įstaigos peržiūri savo strateginius tikslus ir pritaiko juos prie naujos realybės“, – sako Dovydas Poderys, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Apklausos duomenimis, dėl Rusijos karo prieš Ukrainą poveikio sumažėjusią finansų įstaigų siūlomų produktų paklausą nurodė 30 proc. respondentų, beveik ketvirtadalio respondentų sumažėjo pelningumas, kiek daugiau nei penktadalis finansų įstaigų peržiūrėjo savo strateginius tikslus – taiko atsargesnes prognozes dėl pardavimų ar pelno. Kad prasidėjęs karas jų nepaveikė, nurodė 22 proc. respondentų.

Apklausos dalyvių manymu, galimybės mažinti geopolitinės ir ekonomikos augimo sulėtėjimo rizikų poveikį Lietuvos finansų sistemai dažniausiai yra vidutinės arba mažesnės nei vidutinės. Geriausiai vertinamos galimybės mažinti kibernetinių atakų keliamą riziką, kuri įvardijama kaip trečia pagal reikšmę rizika šalies finansų sistemai. Kibernetines atakas teigia patyrusios 17 proc. finansų įstaigų.

Prieš pusmetį kaip svarbiausia rizika įvertintos netvarios nekilnojamojo turto (NT) kainų raidos vertinimas reikšmingai nepakito, bet, išaugus kitų minėtų rizikų svarbai, galimo NT rinkos perkaitimo aktualumas, finansų įstaigų vertinimu, santykinai sumažėjo.

Per pusmetį reikšmingai padidėjo finansų įstaigų, numatančių išaugsiančius nuostolius dėl padidėjusio įmonių nemokumo, dalis. Du trečdaliai finansų įstaigų, t. y. dvigubai didesnė dalis nei ankstesnėje apklausoje, teigė, kad jų nuostoliai dėl išaugusio įmonių nemokumo ateityje padidės. Nepaisant pablogėjusios makroekonominės aplinkos ir geopolitinių įtampų, 2022 m. padidėjo finansų įstaigų norimos prisiimti rizikos lygis. Šiuo metu norimos prisiimti rizikos lygis yra panašus į aukščiausią lygį, matytą 2017 m. Blėstant pandemijos poveikiui, sumažėjo įžvelgiama apgyvendinimo ir maitinimo bei kūrybinės, meninės ir pramogų organizavimo veiklų įmonių bankroto rizika. Finansų įstaigų vertinimu, reikšmingai padidėjo statybų ir transporto sektoriaus įmonių bankroto rizika. Apklausos duomenimis, žemiausias išlieka informacijos ir ryšių, administravimo bei žemės ūkio veiklų įmonių bankroto rizikos lygis.