Be to, jau aišku, jog šalyje viena savivaldybė aplenkė didmiesčius. Šiaurės Lietuvoje esančiame Pakruojo rajone vietos gyventojai visą vasarą naudojasi nieko nekainuojančia paslauga. Gi tuo tarpu aplink sostinę esančių gyvenviečių keleiviai norėtų nors kiek tvarkingesnių autobusų, kuriuose nedulkėtų, gerai veiktų vėsinimo ir šildymo sistemos, o per liūtis nebėgtų vanduo į saloną.
Vilniuje apie nemokamą viešąjį transportą diskutuojama jau ne vienerius metus. Yra atlikti ir kai kurie skaičiavimai – 2018 m. planuojama sostinės viešojo transporto sistemos išlaikymo kaina – 56 mln. Eur. Biudžeto dotacija – 70 proc. Tai reiškia, jog du trečdaliai reikalingos sumos jau dabar yra apmokama iš miestiečių pinigų.
Taigi, papildomi keliolika milijonų leistų iš viso atsisakyti bilietų vietos gyventojams. Tačiau svarbiausia, jog tai iš karto išspręstų daugelį problemų: taršos, parkavimo ir visas kitas susijusias su susisiekimu. Sutaupytų, tikriausiai, visi ir visko – netgi laiko kabinetuose, kuriant įvairius draudimus ir eismo suvaržymus.
Estijos sostinėje nemokamas viešasis transportas vietos gyventojams bei pensininkams – jau penkeri metai ir keisti nusistovėjusios tvarkos kol kas neplanuojama. Tokia sistema nepatenkintieji nurodo, kad į autobusus pradėjo brautis gerokai daugiau asocialių asmenų, kurie anksčiau savo kelionės tikslą pasiekdavo pėsčiomis.
Beje, Lietuvos didmiesčiuose ypatingų švenčių proga gyventojai taip pat gali naudotis nemokamomis viešojo transporto paslaugomis. Artimiausias toks pasivažinėjimas Vilniuje ir Kaune numatytas per Popiežiaus Pranciškaus vizitą.
