Dėl fiktyvaus žmonių įdarbinimo Žuvininkystės tarnyboje – lygtinės laisvės atėmimo bausmės

0
188

Vilniaus apygardos teismas, šiandien išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl fiktyvaus žmonių įdarbinimo Žuvininkystės tarnyboje, kaltais dėl piktnaudžiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo bei disponavimo klastotais dokumentais pripažino 6 asmenis, tarp jų – ir buvusią Žuvininkystės tarnybos direktorę bei buvusį direktoriaus pavaduotoją. Teismas visiems nuteistiesiems skyrė laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant.

Buvusiam Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojui A. A. teismas skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams. Nuteistasis turės sumokėti 1129 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Buvusiai Žuvininkystės tarnybos direktorei I. Š. skirta 3 metų 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams 10 mėnesių, ji turės sumokėti 753 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Buvusiai vieno tarnybos padalinio vadovei teismas skyrė laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 8 mėnesiams, kito tarnybos padalinio buvusiai vadovei skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams ir 4 mėn., į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ji turės sumokėti 564 eurus.

Fiktyviai į tarnybą įdarbinti 2 asmenys taip pat sulaukė lygtinių laisvės atėmimo bausmių: vienam jų skirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, jos vykdymą atidedant 2 metams 6 mėn., kitam teismas skyrė 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams.

Nuteistieji turės solidariai atlyginti ir Žuvininkystės tarnybos patirtą materialinę žalą – 27 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Bylos duomenimis, Žuvininkystės tarnyboje 2014–2017 metais fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, kurie realiai nedirbo, o gautą darbo užmokestį atiduodavo tuometei Žuvininkystės tarnybos direktorei, jos pavaduotojui ir dar dviem valstybės tarnautojoms.

2014 m. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, tuomet laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, būdamas įgaliotu disponuoti Žuvininkystės tarnybos lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą – Žuvininkystės tarnybai priklausantį, turtą, kartu su dar dviem tuometinėmis tarnybos darbuotojomis fiktyviai įdarbino vieną asmenį, kuris realiai tarnyboje neatliko jokių funkcijų, o gautą darbo užmokestį atiduodavo jiems. 2015 m. rugpjūčio mėn. žmogus buvo atleistas iš tarnybos.

2015-2016 m., tarnybai jau vadovaujant naujai direktorei, fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, iš kurių vienas pakartotinai. Iš pareigų jie buvo atleisti 2017 m. rugpjūtį.

Žuvininkystės tarnybos vadovai ir dar dvi valstybės tarnautojos, žinodami, kad realiai du asmenys tarnyboje neatlieka jokių darbinių funkcijų, klastojo dokumentus dėl jų perkėlimo į kitas pareigas, skyrė priedus prie atlyginimo ir kitas išmokas, kurias paskui iš jų atsiimdavo.

Teismas konstatavo, kad nuteistieji sumenkino valstybės tarnybos ir Žuvininkystės tarnybos autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Žuvininkystės tarnyba ir valstybė.

Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Prokuratūros informacija