Šiais metais metinės infliacijos kelias buvo vingiuotas. Kelis kartus keitusi kryptį, spalio mėn. ji pasiekė žemiausią pastarųjų ketverių metų tašką (0,1 %), o lapkričio mėn., Valstybės duomenų agentūros duomenimis, atsitiesė iki 1,1 proc. Pastarajam pokyčiui įtaką darė tiek didesnė mėnesinė infliacija, tiek žemesnės palyginamosios bazės efektas, kai kainas lyginame su mažėjusiu kainų lygiu prieš metus. Infliacijos struktūroje ir toliau išsiskyrė dvi komponentės – energija, kuri ir toliau mažinamai veikė kainas, bei paslaugos, kurios buvo pagrindinis jas didinantis veiksnys.
Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė.
Nuo aukštumų nukritus energijos išteklių ir kitų žaliavų kainoms, bendrasis kainų lygis Lietuvoje jau beveik dvejus metus yra reikšmingiau nepasikeitęs. Vis dėlto, skirtingų infliacijos komponenčių atveju situacija nėra vienoda. Tų komponenčių, kurias smarkiai paveikė išorės veiksniai, kainų lygis yra pastebimai sumažėjęs (energijos) arba per pusantrų metų beveik nepasikeitęs (pramonės prekių ir maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką), o labiau vidaus veiksnių veikiamų paslaugų kainų lygis, sparčiai tebedidėjant darbo užmokesčiui, kilo ir toliau ir stabilizavosi tik šių metų antrąją pusę.
Mėnesinė infliacija lapkričio mėn., palyginti su ankstesniais mėnesiais, šiek tiek padidėjo ir sudarė 0,6 proc. Tokiai mėnesinei kainų raidai reikšmingos įtakos turėjo brangę degalai, kilusios administruojamosios ir maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos. Nors Brent naftos kainos lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., sumažėjo 2,4 proc., tačiau šį poveikį nusvėrė mažėjusi euro vertė dolerio atžvilgiu. Be to, degalų kainas, tikėtina, didino žieminiai priedai, nuo lapkričio mėn. paprastai dedami į dyzeliną. O iš administruojamųjų kainų labiausiai išsiskyrė net dešimtadaliu per mėnesį pabrangusi šilumos energija. Tokia mėnesinė kainų raida kartu su žemesnės palyginamosios bazės efektu lėmė, kad metinė infliacija lapkričio mėn. padidėjo iki 1,1 proc.
Energijos kainos ir toliau mažinamai veikia metinę infliaciją. Jų svyravimai daugiausia prisidėjo prie pastarųjų infliacijos pokyčių – iki spalio mėn. fiksuoto jos mažėjimo bei lapkričio mėn. padidėjimo. Spalio mėn. dešimtadaliu per metus pigusi energija, lapkričio mėn. kainavo jau buvo tik 6,3 proc. mažiau nei prieš metus. Tokią energijos kainų dinamiką daugiausia lėmė jau aptarta degalų bei šilumos energijos kainų raida.
Maisto kainos vartotojams ir toliau yra panašaus lygio kaip ir prieš metus. Vis dėlto, pastaraisiais mėnesiais po truputį kylant maisto žaliavų kainoms pasaulyje, maisto kainų metinis pokytis lapkričio mėn. tapo teigiamas ir sudarė 0,4 proc. Tačiau įvairių maisto prekių grupių situacija skiriasi. Pavyzdžiui, mėsa ir žuvis vis dar yra pigesnė nei prieš metus, o štai pieno produktai lapkričio mėn. jau kilo 2,3 proc. metiniu tempu. Skirtingoms tendencijoms didelės įtakos turi skirtinga maisto žaliavų kainų raida – grūdų ir kiaulienos supirkimo kainoms Lietuvoje sumažėjus, pieno supirkimo kainos, priešingai, sekdamos pasaulines tendencijas, didėja ir šių metų trečiąjį ketvirtį buvo maždaug septintadaliu didesnės nei prieš metus.
Nuo piko, pasiekto 2022 m. lapkričio mėn., mažėjusi grynoji infliacija lapkričio mėn. šiek tiek padidėjo ir sudarė 2,5 proc. Šiems pokyčiams įtakos turėjo abiejų jos komponenčių – paslaugų ir pramonės prekių – kainų dinamika. Lapkričio mėn. sumažėjo metinis pramonės prekių kainų krytis, o paslaugos brango šiek tiek spartesniu – 6,2 proc. – metiniu tempu. Apskritai, paslaugų kainos jau kurį laiką kyla svyruojančiu, bet 6 proc. artimu metiniu tempu, ir yra pagrindinis tiek bendrąją, tiek grynąją infliaciją lemiantis veiksnys. Jų kainų augimą palaiko nors ir sumažėjęs, bet vis dar spartus darbo užmokesčio augimas – darbo užmokesčiui jautrios paslaugos lemia beveik du trečdalius viso paslaugų kainų augimo.
Nors bendroji infliacija padidėjo ir žemiausias jos taškas jau praeityje, ji ir toliau yra mažiausia tarp Baltijos šalių ir viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje.