Seimas nusprendė didinti šaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių, taip pat Karo akademijos kariūnų ir Lietuvos kariuomenės civilių darbuotojų, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių ribinius skaičius.
Pagal priimtas pataisas, šaukiamų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karių skaičiaus ribos sieks nuo 3400 iki 4400 (iki šiol buvo nuo 3800 iki 4000). Tokiu būdu, pasak iniciatorių, bus pasiektas reikiamas Lietuvos kariuomenės dalinių užpildymas personalu, užtikrinant pakankamą, nepertraukiamą, vienetų komplektavimą ir kovinį rengimą.
Nustatytas didesnis maksimalus leistinas ribinis kariūnų skaičius sieks nuo 320 iki 440. Kasmet į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją bus galima priimti daugiau kariūnų ir taip nuosekliai didinti karininkų skaičių užtikrinti krašto apsaugos sistemai reikalingą karininkų poreikį.
Ribinis kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičius vietoj 1500−4000 sieks nuo 2500 iki 5000.
Taip pat nutarta didinti Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių nuo 1800 iki 2050. Tai padaryta atsižvelgiant į didėjantį kariuomenės civilinio personalo poreikį medicininės priežiūros, maitinimo, sandėlių, infrastruktūros priežiūros, aprūpinimo ir kitoms aptarnavimo paslaugoms teikti. Planuojama, jog 2023 m. bus pastatyti trys kariniai miesteliai Šiauliuose, Vilniaus rajone ir Šilalės rajone, o vien šių karinių vienetų infrastruktūros priežiūrai papildomai reikės apie 150 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Atsisakoma senų terminų
NATO šalys palaipsniui pereina prie naujos doktrinos, atsisakydamos terminų „motorizuotieji“ ar „mechanizuotieji“ pėstininkai vartojimo. Siekiant išvengti skirtingo to paties termino interpretavimo skirtingose NATO šalyse įstatymo pakeitimu nuspręsta pereiti prie bendrinio pavadinimo pėstininkų brigada ir pėstininkų batalionas, tokiu atveju pėstininkų brigadoje ar batalione keičiantis ginkluotei ir technikai nereikės keisti ir tikslinti jų pavadinimų.
Be to, siekiant įprasminti vieno žymiausių ir didžiausių XVII a. karvedžių Jono Karolio Chodkevičiaus nuopelnus, Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ suteiktas Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus vardas.
Už šiuos teisės akto pakeitimus vieningai balsavo 126 Seimo nariai.