2023 m. sostinėje išduota 12 proc. visų išduotų statybos leidimų Lietuvoje, Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 2 proc. Tačiau plotu statomi pastatai sostinėje ženkliai viršija kitų miestų projektus: net trečdalis visų kvadratinių metrų leisti statyti Vilniaus mieste.
Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė išdavė 1008 statybos leidimus. Nuo praėjusių metų kovo, 7 proc. statybos leidimų Vilniaus miesto savivaldybėje išduota iš pirmo karto, 17 proc. išduota iš antro karto, atlikus tam tikrus pakeitimus. Tuo pačiu laikotarpiu, 28 proc. projektinių pasiūlymų suderinta iš pirmo karto.
Nuo projektinių pasiūlymų patvirtinimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo užtrunkama kiek daugiau nei pusmetį – apie 185 dienas. Panaši situacija ir kituose miestuose. Kaune ši procedūra užtrunka 162 dienas, Klaipėdoje – 187, Šiauliuose – 179, Panevėžyje – 191, Marijampolėje – 197, Alytuje – 157.
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybės specialistai nuogąstauja, kad projektų vertinimo laikas gali pailgėti, nes lapkričio 1 dieną numatyti esminiai pakeitimai dokumentų pateikimo sistemoje „Infostatyba“. Nors pokyčiai jau ant nosies, Aplinkos ministerija dar nesupažindinusi su pokyčiais savivaldybių specialistų.
Dažniausia atmetimo priežastys – netvarkingi dokumentai
Didžioji dalis teikiamų projektų Vilniuje atmetami dėl neteisingai pateiktų dokumentų: prašymai teikiami be privalomų dokumentų informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bei projekto dokumentacijoje neteisingai nurodytų sklypų ir pastatų duomenų, trūkstamų reikiamų parašų ir pan. Svarbu paminėti, kad techninio projekto bei pateikiamos dokumentacijos apimtis yra itin didelė. Pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo techninio projekto bendroji dalis gali sudaryti 400 lapų, todėl tiek dokumentų rengimas, tiek jų tikrinimas užtrunka ir reikalauja kruopštumo.
„Tai, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami ne iš pirmo karto, rodo, kad mums rūpi, kokie projektai įgyvendinami mieste, kuria kryptimi plėtojamas miestas. Mes atstovaujame viešąjį interesą – gyventojų poreikius. Vertiname architektūros kokybę, susisiekimo galimybes, želdynus, viešųjų paslaugų prieinamumą, žvelgiame plačiau – kokį miestą kuria tie projektai, kaip jie atrodo visumoje“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė. Ji pridūrė, kad sostinėje miesto plėtros ir statybos mastai – ženkliai didesni nei kituose miestuose, todėl ir specialistams tenka didesnis krūvis.
Dauguma plėtotojų linksta kalbėti, jog ilgesni statybos leidimų procesai išbrangina projektus ir kaina kyla patiems vartotojams. Vis dėlto, anot L. Kairienės, skubėjimas lemia nekokybiškų projektų „praleidimą“. O ilguoju laikotarpiu nekokybiška aplinka patiems gyventojams kainuoja daugiau.