Trečdalis jų yra patyrę diskriminaciją įsidarbinant arba darbo vietoje. Visgi sukaupta reikšminga darbo patirtis ir lojalumas yra išskirtiniai šios žmonių grupės bruožai. Daugiau jų pasirinkimų ir lūkesčių atskleidė Užimtumo tarnybos inicijuotas „Vilmorus“ atliktas tyrimas.
„Gauti duomenys parodė, kad tik mažiau nei trečdalis vyresnių žmonių per pastaruosius dvejus metus mokėsi ir kėlė kvalifikaciją. Kompiuterinis raštingumas irgi gana ribotas: mažiau nei pusė teigė mokantys gerai naudotis kompiuteriu ir dauguma jų – su aukštuoju išsilavinimu bei vilniečiai (60 proc.).
Norintys ateityje konkuruoti turės lanksčiai reaguoti ir įgyti naujų įgūdžių, kad išliktų aktyvūs profesinėje veikloje, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. – Visuomenės senėjimo klausimas priverčia galvoti apie užimtumą ateityje, kai darbo rinka vis plačiau atvers duris vyresnio amžiaus žmonėms.“
Svarbus iššūkis, būdingas vyresniems nei 50 metų žmonėms, kurį patvirtino tyrimas – beveik trečdalis patiria diskriminaciją įsidarbinant arba darbo rinkoje. Mažiausiai šį reiškinį įvardijo 50-54 metų grupei priklausantys respondentai, o daugiausiai – 60-64 m. amžiaus (36 proc.). Gerokai rečiau amžiaus diskriminaciją patiria įgiję aukštąjį išsilavinimą (18,1 proc.).
Vos ne pusė apklaustųjų (46 proc.) nurodė, kad darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus yra neigiamas, ypač tai pabrėžė šiuo metu darbo ieškantys asmenys (84 proc.). Tačiau tokia nuostata, kaip parodė apklausa, netrukdo ketvirtadaliui respondentų planuoti tolesnę darbinę veiklą sulaukus pensinio amžiaus, o 35 proc. dar neapsisprendę – ar dirbs, priklausys nuo aplinkybių.
Pasak I.Balnanosienės, mūsų požiūris į visuomenės nusistovėjusias normas nebeatliepia dabartinių realijų – norim ar nenorim, visi turėsime susitaikyti, kad kasmet didesnė darbuotojų dalis bus vyresnio amžiaus: „Nepalankų elgesį – stereotipus ir diskriminaciją, ypač dėl prastesnės sveikatos, kas dažnai įvardijama kaip trukdis tam tikrose darbo pozicijose, paneigė tyrimo metu išryškėjusi nuostata – beveik pusė apklaustųjų savo savijautą ir sveikatos būklę vertina gerai ir labai gerai ir tik 8,2 proc. nurodė turį blogą sveikatą.“
Ieškant darbo ar jį keičiant svarbiausia yra stabilus atlyginimas ir papildomos finansinės paskatos – įsitikinę 68 proc. apklaustųjų. Darbas arčiau namų svarbus 43 proc. (kaime dar daugiau – 55 proc.). Lankstesnis darbo grafikas aktualus 32 proc. – dažniausiai moterims, mažesnį darbo krūvį ir palankų požiūrį į vyresnius darbuotojus įvardijo po 31 proc. respondentų.
Penktadalis dalyvavusių tyrime per pastaruosius 12 mėnesių ieškojo arba keitė darbą ir iš jų – net 70 proc. susidūrė su sunkumais, o tarp bedarbių tokių buvo dar daugiau – 82 proc. Pagrindinės respondentų nurodytos priežastys – mažas atlyginimas (44 proc.), darbdaviai nori jaunesnių darbuotojų (38 proc.), netinkamos darbo sąlygos (32 proc.).
Kas penktam, kad lengviau rastų darbą, būtų reikalinga informacija apie darbdavius, kurie palankiai žiūri į vyresnio amžiaus darbuotojus. Informacijos apie laisvas darbo vietas ir reikalingų profesinių mokymų svarbą įvardijo po 40 proc. respondentų.
Šalyje gyvena 600 tūkst. 50-64 metų gyventojų ir jie sudaro 33 proc. darbingo amžiaus darbo jėgos. Prognozuojama, kad 2070 m. tokio amžiaus žmonių bus per 400 tūkst., ir jie sudarys 37 proc. dirbančiųjų (Valstybės duomenų agentūros portalas). Rugsėjo pradžioje oficialiai darbo ieškojo 60,1 tūkst. vyresnių nei 50 m. asmenų, kurių nedarbas didžiausias, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis.
Užimtumo tarnybos Informacija