Du iš trijų verslų Lietuvoje pripažįsta esantys prastesnėje situacijoje nei prieš pandemiją, dėl to vengia vykdyti aktyvią plėtrą arba imtis didesnių investicinių projektų

0
244

Be to, didėjanti infliacija sėja nerimą dėl vėluojančių mokėjimų. Tokius duomenis atskleidė kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbta 2022 metų Europos mokėjimų ataskaita. Kasmet skelbiamame leidinyje apžvelgiamos Europos verslų nuotaikos, lūkesčiai ir iššūkiai, su kuriais įmonės susiduria.

Kaip rodo šiųmetės ataskaitos duomenys, 62 proc. įmonių Lietuvoje jaučia didžiulį finansinį spaudimą dėl kylančių darbuotojų atlyginimų. Tą pripažinusių verslininkų dalis Lietuvoje lenkia tiek Latviją (52 proc.) ir Estiją (58 proc.), tiek Europos vidurkį (55 proc.). Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl tik 43 proc. Lietuvos verslų 2022 metais prioritetu laiko verslo plėtrą.

Didėjant infliacijai daugėja ir nerimo dėl vėluojančių mokėjimų ir sklandžių pinigų srautų užtikrinimo. Europos mokėjimų ataskaitos duomenimis, pusė įmonių Lietuvoje mano, kad augantis atotrūkis tarp sąskaitose nurodomų ir realių apmokėjimo terminų kelia grėsmę tvariam verslo augimui. Be to, 55 proc. verslo atstovų teigė, kad jų įmonių taikomi apmokėjimo terminai yra pernelyg dosnūs klientams ir nepalankūs verslui. Nepaisant to, net 88 proc. kompanijų per paskutinius 12 mėnesių yra sulaukusios prašymų pratęsti apmokėjimo terminus iki joms nepriimtinų. Lietuvoje ši dalis taip pat yra didesnė nei kitose Baltijos šalyse ir vidutiniškai Europoje.

„Visoje Europoje verslai susiduria su iššūkiais ir neapibrėžtumu, susijusiu su augančiomis energijos ir žaliavų kainomis, geopolitine situacija, vis dar jaučiamu pandemijos poveikiu. Šios aplinkybės verčia įmones konservatyviau vertinti artimiausio laikotarpio augimo perspektyvas, o taip pat didina nerimą dėl vėluojančių mokėjimų poveikio verslo finansiniam tvarumui. Panašios nuotaikos pastebimos ir Lietuvoje, kur infliacijos rodiklis pastaraisiais mėnesiais buvo vienas aukščiausių Europoje. Kartu pastebima, kad sparčiai augančių kainų kontekste verslas vis labiau įsisąmonina savalaikių mokėjų svarbą, tačiau stokoja lankstumo ir įrankių pinigų srautams suvaldyti“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Kaip rodo Europos mokėjimų ataskaitos duomenys, 60 proc. įmonių Lietuvoje norėtų pagerinti mokėjimų valdymo procesus, tačiau neturi tam reikiamų žinių ir resursų. Panaši dalis (58 proc.) įmonių pripažįsta dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalinčios atnaujinti savo mokėjimo procesų ir sistemų.

Dažniausiai siekdamos apsisaugoti nuo vėluojančių mokėjimų įmonės Lietuvoje taiko išankstinio apmokėjimo reikalavimą (47 proc.), vykdo klientų kreditingumo patikrinimus (35 proc.) ir apdraudžia kreditus (26 proc.). I. Valeika pažymi, kad tokios priemonės yra svarbios, tačiau ne visuomet pakankamos.

„Dabartinėje didelio neapibrėžtumo situacijoje skolų ir mokėjimų valdymas yra ypač svarbus ne tik atskiroms įmonėms, bet ir bendrai ekonomikos dinamikai, kuriai didelę įtaką turi netrikdoma pinigų cirkuliacija. Artimiausiais mėnesiais įmonių atsparumas atsiskaitymų vėlavimams ir gebėjimas juos suvaldyti gali tapti esminiu užtikrinant verslų ir visos ekonomikos stabilumą. Dėl to kiekvienai įmonei svarbu šiems procesams skirti deramą dėmesį ir investuoti į jų optimizavimą“, – sako I. Valeika.

Europos mokėjimų ataskaitos duomenys rodo, kad Lietuvoje įmonėms mokėjimų vidutiniškai tenka laukti 54 dienas – tiek pat, kiek vidutiniškai Europoje. Įmonės prognozuoja, kad vėluojančių mokėjimų dalis šiemet didės.

Naujausia Europos mokėjimų ataskaita parengta pagal įvairiose srityse veikiančių įmonių atstovų 29 Europos valstybėse apklausą. Ją atliko Londone įsikūrusi bendrovė „Longitude“. Iš viso Europoje šių metų sausio-balandžio mėnesiais apklausta daugiau nei 11 tūkst. respondentų.