Ryto skaitiniai: džiaugiasi pasiekimais, tik jie – ne jų

0
144

Švietimo ir mokslo ministerija praneša apie jau įvykusį lūžį, ugdant pačius mažiausius. „Lietuvos mokinių bendrieji mokymosi rezultatai tarptautiniame kontekste išlieka gana vidutiniški, tačiau pagerėjo pradinukų skaitymo rezultatai, matematikos ir gamtos mokslų mokymosi pasiekimai aukštesni už tarptautinį vidurkį, padidėjo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, daugiau vaikų ėmė lankyti neformaliojo švietimo būrelius – tokie pagrindiniai pastarųjų 3 metų švietimo pasiekimai išryškėjo atlikus švietimo būklės analizę“, – skelbia ministerija, kuriai aišku, jog iki šiol taip gerai toli gražu nebuvo.

Pagerėjimą nulėmė kas?

Kažin kodėl pradėjo geriau skaityti. Ar to pasiekta paskutiniaisiais metais suintensyvinus mokytojų streikus? O gal dėl to, jog pastarieji į rankas gauna, pvz., 620 Eur, o ministrė čia pat prieš pastaruosius suskaičiuoja, kad jie dabar, jau šią minutę, turėtų gauti apie 1200 Eur į rankas. Kur čia šuo pakastas? O gal visgi dėl to, jog niekas nesusigaudo, kuria linkme dabar vyksta reforma?

O gal dėl to, kad prailgintas mokslo laikas vasarą, kai mokiniai nebesimoko skaityti nes karšta, o tik pramogauja, važiuoja į ekskursijas, linksminasi. O gal dėl to, jog kaip pasakoja pradinukų tėvai, jų vaikai nuo pirmos klasės jau mokomi “makarenos” žingsnelių? Kas čia vyksta?

Gal čia pasekmė to, jog visus tris nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius, valdančiųjų teigimų, niekas nieko nedarė, o tik imitavo reformas? Kas nutiko, kad pradinukai nemokomi (mokomi tik “makarenos”, dailės, muzikos – net po kelis kartus per savaitę), pradėjo skaityti ir skaičiuoti. Na nesitiki, kad nieko nedarant, o tik dar labiau sustiprinus pramogavimą, pradinėse klasėse kažkas išmoko skaityti, skaičiuoti ir rašyti.

O gal paprasčiausiai tėvai nuo nuolatinio zvimbimo, kad rezultatai prastėja, patys pradėjo atlikti mokytojų darbą, patys pradėjo skiepyti kažką panašaus į sovietines vertybes, kai ekskursijos buvo tik šeštadieniais ir tai tik po pamokų. Reforma… Reforma… Gal gana. Padarykime, ką nors panašaus, ką jau seniai daro suomiai, vokiečiai, kurių vaikų būreliai tokie kaip futbolas arba plaukimas, jau nekalbant apie brangiausias sporto šakas, per metus kainuoja kiek daugiau nei 40 Eur. Reformatoriai ir profesionalai pasakys – pas mus geriau. Pas mus tai kainuoja maždaug tiek pat per mėnesį. Viskas kiekvienais mokslo metais brangsta ir va todėl vaikai pradeda mokytis. Juk reikia skaičiuoti, reikia lavintis, nes viskas labai brangu… Jei to nedarysi, kaip žinosi visus atsiskaitymo ir skaitymo niuansus.

O kur dar ekskursijos į ten, kur brangu, kur tėvai patys galėtų nuspręsti, ar verta ten su savo atžalomis vykti. Būtent dėl tokios reformų krypties (kai viskas moksleiviui brangu) neriekia mokytojams iš viso kelti atlyginimų. Reikia juos mažinti. Tada bus pasiekiami dar geresni rezultatai, nes mokytojams dar daugiau teks teikti korepetitoriaus paslaugų. Juk vaikai brangiai ir gerai mokosi tik po pamokų…

Bet į mokyklą šiukštu – negalima neiti, nes bus praleista įspūdingos reformuotos socializacijos teikiama nauda besivystančiam žmogui. Nieko nesužinos apie pramogas, apie kitas negeroves – kvaišalus ir pan. Juk reformuota programa veda tik į tai, kad jaunimas įgytų būtiniausių socialinių įgūdžių…

Dar kartą pateikiame Vilniaus rajono pradinukų tėvų susirašinėjimą su profesionalų valdomos švietimo ir mokslo ministerijos viceministru

Tėvų raštas

Kreipiuosi į Jus gerai žinodamas, kaip tokie klausimai sunkiai sprendžiami ir greitos bei realios pagalbos nesitikiu. Esu tėvas pirmoko, kuriam vieną kartą per savaitę privaloma kažkokių šokių pamoka. Sūnus papildomai privačiai mokosi muzikos, lanko intensyvias komandinės sporto šakos treniruotes po pamokų. Šokti jis nenori ir net prašo keisti ugdymo įstaigą, kurioje nebūtų privalomos šokių pamokos. Norėjau pasiteirauti – nuo kada tokia disciplina Lietuvos mokyklose yra privaloma ir kieno iniciatyva iš aukščiausių Jūsų ministerijos pareigūnų jį atsirado programoje.

Viliuosi tik atsakymo į vieną klausimą iš trijų dalių – kas, kada ir kodėl nusprendė, kad pirmokiukas turi privalomai lankyti šokių pamokas nors papildomai aktyviai sportuoja, mokosi groti ir pan.?

LR Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymas. Viceministras Gražvydas Kazakevičius

Dėl pradinėse klasėse vykdomos šokio pamokos

Švietimo ir mokslo ministerija gavo ir susipažino su Jūsų 2018 m. balandžio 10 d. rašte išsakyta nuomone dėl pradinėse klasėse vykdomo meninio ugdymo ir privalomos savaitinės šokio pamokos.

Dėkojame, kad rūpinatės ugdymo proceso organizavimu ir išsakote savo pastebėjimus.

Informuojame ir atkreipiame Jūsų dėmesį, jog pradinio ugdymo programos turinys formuojamas taip, kad būtų sudarytos sąlygos bręsti mokiniui kaip visapusiškai asmenybei, įgyti pažinimo, mokėjimo mokytis, kūrybiškumo ir kitų kompetencijų pradmenis, padėsiančius tolesniam sėkmingam ugdymuisi. Pradinio ugdymo bendrosios programos turinys santykinai skirstomas į ugdymo(si) sritis: dorinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, gamtamokslinis ir socialinis ugdymas, meninis ir technologinis ugdymas, kūno kultūros ir sveikatos ugdymas. Mokykla, įgyvendindama pradinio ugdymo programos nuostatas, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės poreikius, švietimo stebėsenos, tarptautinių, nacionalinių tyrimų duomenimis bei rekomendacijas ir vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintu pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, rengia savo mokyklos pradinio ugdymo planą (toliau – ugdymo planas).

Rengiant ugdymo planą, mokyklos vadovo įsakymu sudaroma darbo grupė, į kurią bendradarbiavimo pagrindais įtraukiami mokytojų, mokyklos administracijos, mokyklos vaiko gerovės komisijos, tėvų (globėjų) atstovai. Ugdymo plane įteisinami įvairūs mokyklos bendruomenės susitarimai dėl ugdymo proceso organizavimo, vienas iš jų – poreikis ir galimybės įgyvendinti šokio programą, skiriant 1 ugdymo valandą per savaitę.

Taigi, atsakant į Jūsų keliamą klausimą: kas, kada ir kodėl nusprendžia į ugdymo procesą įtraukti privalomą šokio pamoką pradinėse klasėse? – pati mokykla, atsižvelgdama į savo bendruomenės meninio ugdymo poreikius ir galimybes.

Švietimo ir mokslo viceministras

Gražvydas Kazakevičius