Susisiekimo ministrs Rokas Masiulis prabilo apie lemiamą lūžį, naikinant žvyrkelius. Artimiausiu metu jų bus padengta asfaltu visoje Lietuvoje daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų. Deja, kaip ir iki šiol dalį sudarys tokie ruožai, kuriais beveik niekas nebevažinėja. Tas pats ir Vilniaus rajone. O tų pačių minėtų žvyrkelių po „lūžio“ beveik net nesumažės – liks apie 40 tūkst. km kaip ir yra dabar. Nes vietomis asfaltuotos kelių dangos per tą laiką pavirs į tuos pačius žvyrkelius. Tad, panašu, jog nereikėtų džiūgauti taip smarkiai, juolab kad ne iš savo, nes jie investuoti Valakampiuose. O nuo ten iki Turniškių – ranka paduoti. Visur asfaltas, dviračių takai – per pušyną…
Asfaltas turi daug gerų savybių. Tačiau tuo pačiu didėja ir juo besinaudojančių eismo dalyvių greitis. Kas važiuos išasfaltuotu keliu kaip žvyrkeliu? Gausiai apgyvendintose kai kuriose naujose gyvenvietėse apie Vilnių ir kitus šalies didmiesčius iki šiol pačių mažiausių ir pažeidžiamiausių eismo dalyvių saugumą kažkiek padėjo užtikrinti sąlyginai nedidelis automobilių greitis, nes duobėta. Tačiau dabar išasfaltuos – ir tiek žinių. Kažin ar taip būtų daroma, jei tektų asfaltuoti už savo tarptautinėse kompanijose ar kur kitur uždirbtas lėšas. Nebent investuotojas būtų visiškai neadekvačiai mąstantis žmogus. Juk ten, kur planuojamas didesnis automobilių greitis, būtinai turėtų būti pasirūpinta ir pėsčiųjų bei dviračių saugumu. Nieko panašaus – bus asfaltuojama, o kaip tarp lakstančių automobilių jausis pėstieji ir dviratininkai – tai jau kitų ministerijų reikalas. Niekas nekaltas, jei jos nemoka pasigirti, kad nieko neišmano…
R. Masiulio skaičiai
Investicijos į Lietuvos kelių infrastruktūrą stabiliai auga – šiemet jos pasiekė prieškrizinį lygį (sunku suvokti, kas būtų jei ne dabartinė „profesionalų“ komanda).
Šiais metais bus, tikriausiai, išasfaltuota 335 km žvyrkelių. 2019-ais metais – 420 km. O galutiniais, rekordiniais 2020-aisiais, teliks išasfaltuoti antrą tiek, kiek 2018-tais ir 2019-tais kartu sudėjus. Kai kurie rinkimai į valdžią jau bus pasibaigę, todėl galimai darbas vyks ramiau, o žvyrkelius paversti plentais taps gerokai paprasčiau. Ypač didelės galimybės atsivers tuose kelių ruožuose, kur niekas nebevažinėja. Ten niekas netrukdys suplanuotiems darbams, o be to, tikrai, nebus reikalaujančių nutiesti pėsčiųjų ir dviratininkų takus.