ESB deficitą lėmė užsienio prekybos ir pirminių pajamų balansų deficitai, kurių neatsvėrė padidėjęs perviršinis paslaugų balansas ir nors ir sumažėjęs, bet išlikęs teigiamas antrinių pajamų balansas. Palyginti su antruoju ketvirčiu, dėl padidėjusios prekių importo ir eksporto apimties 1,3 proc. padidėjo užsienio prekybos balanso deficitas, jis sudarė 2,0 mlrd. Eur. Priešingai nei užsienio prekybos balanso deficitas, pirminių pajamų balanso deficitas sumažėjo 12,8 proc. ir sudarė 709,6 mln. Eur. Šį pokytį daugiausia lėmė sumažėjęs investicinių pajamų balanso deficitas dėl užsienio investuotojams išmokėtų dividendų sumažėjimo ir Lietuvos reinvesticijų padidėjimo užsienyje. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paslaugų eksportui augant sparčiau nei jų importui, atitinkamai 9,1 ir 8,9 proc., paslaugų balanso perviršis padidėjo (9,5 %) ir sudarė 1,8 mlrd. Eur. Labiausiai iš paslaugų padidėjo kitų verslo paslaugų balansas (57,9 mln. Eur, arba 47,4 %), jis sudarė 180,0 mln. Eur. Palyginimui, prieš metus ESB buvo perteklinis ir sudarė 141,8 mln. Eur, arba 0,9 proc. BVP (žr. 1 pav.);
2022 m. trečiojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas 2022 m. trečiojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas 2022 m. trečiojo ketvirčio Lietuvos Respublikos mokėjimų balansas
kapitalo sąskaitos balanso perviršis, palyginti su praėjusiu laikotarpiu, sumažėjo 15,3 proc. ir sudarė 176,9 mln. Eur. Tam įtakos turėjo gautų lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų, skirtų investiciniams projektams finansuoti, sumažėjimas (24,5 %). 2021 m. atitinkamą ketvirtį kapitalo sąskaitos balanso perviršis buvo 161,8 mln. Eur;
ataskaitiniu laikotarpiu grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo neigiamas ir sudarė 666,2 mln. Eur, arba 3,5 proc. BVP. Tai lėmė neigiami grynieji portfelinių ir tiesioginių investicijų srautai (atitinkamai 499,8 ir 386,2 mln. Eur), kurių nenusvėrė 131,4 mln. Eur padidėjusios oficialiosios tarptautinės atsargos ir teigiamas grynasis kitų investicijų srautas (74,7 mln. Eur). Palyginimui, prieš metus grynasis finansinės sąskaitos investicijų srautas buvo teigiamas, jis sudarė 972,7 mln. Eur, arba 6,4 proc. BVP (žr. 2 pav.);
grynasis tarptautinių investicijų balansas buvo neigiamas ir trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 5,5 mlrd. Eur, arba 8,6 proc. BVP, prieš metus jis taip pat buvo neigiamas ir sudarė 5,0 mlrd. Eur, arba 9,3 proc. BVP;
Lietuvos bendroji skola užsieniui 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje buvo 44,7 mlrd. Eur, arba 69,1 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –1,8 mlrd. Eur, arba 2,7 proc. BVP, t. y. Lietuvos turtas užsienyje buvo didesnis nei įsipareigojimai užsieniui. Palyginimui, prieš metus Lietuvos bendroji skola užsieniui buvo 39,0 mlrd. Eur, arba 72,0 proc. BVP, o grynoji skola užsieniui sudarė –2,6 mlrd. Eur, arba 4,9 proc. BVP.
Lietuvos banko informacija