Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit sako, kad sniego kalnai gatvėse ir kiemuose vėl primena apie senas problemas, kurias kelia be priežiūros palikti automobiliai.
„Senų automobilių bendro naudojimo vietose tradiciškai padaugėja žiemą, ypač paaiškėjus, kad turima transporto priemonė netinkama eksploatuoti ne tik dėl per šalčius neužvedamo variklio, bet ir dėl savo amžiaus. Neatsakingi transporto priemonių savininkai nesirūpina, nors privalo, kad be priežiūros ir neleistinoje bendro naudojimo vietoje paliktas automobilis būtų patrauktas – keliautų į remontą ar patektų pas perdirbėjus. Pamirštama, kad savininkas už transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose ir aplinkos taršą, kai iš netvarkingų automobilių teka tepalas, gresia administracinė bauda“, – teigia V. Jankoit.
Padėtis gerėja
Nuo 2021 metų gegužės Lietuvoje pradėjusi veikti naujai transporto priemonių savininkų apskaitos sistemai kiekviena mūsų šalyje esanti transporto priemonė turi turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Tai reiškia, kad automobilį parduoti ar registruoti galima tik turint šį kodą. Be to, baigus eksploatuoti transporto priemonę SDK naikinamas tik tuo atveju, kai tokių transporto priemonių atliekų tvarkytojas sistemoje pateikia deklaraciją apie automobilio sunaikinimą.
Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje buvo išregistruota daugiau kaip po 25 tūkst. baigusių eksploataciją (nepateikus sunaikinimo pažymėjimo ir pranešus apie sunaikinimą) lengvųjų (M1 klasės) transporto priemonių per metus.
„Automobilių parkui senstant Išregistruotų sunaikintų lengvųjų automobilių skaičius pastaruosius dvejus metus nesikeičia ir netinkamos naudojimui transporto priemonės nepatenka pas šių atliekų tvarkytojus. Tačiau gera žinia ta, kad nuo 2021 metų gegužės, įsigaliojus SDK, baigusių eksploatavimą (pranešus apie sunaikinimą) išregistruotų lengvųjų transporto priemonių skaičius kas mėnesį didėjo kartais“, – teigia ENTPTA vadovas.
„Labai viliamės, kad nauja tvarka paskatins visus automobilių importuotojus laikytis ES Direktyvos ir Lietuvos teisės aktų bei finansuoti senų automobilių surinkimą ir tvarkymą, visuomenės švietimą ir vykdyti kitas pareigas. Visgi turime pripažinti, kad dar ne visi transporto priemonių importuotojai pilna apimtimi finansuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų atliekų tvarkymą. Nesutvarkytos neigiamą rinkos vertę turinčios automobilių atliekos vis dar šalinamos netinkamais būdais“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Pagal ES Direktyvą 95 proc. automobilio atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą ir naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.
ENTPTA duomenimis, Lietuvoje kasmet išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (15-18 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekos. Senus automobilius supirkinėjantys nelegalūs ardytojai vertingas detales, kaip akumuliatorius, filtrus, amortizatorius ir metalą parduoda antrinėje rinkoje, o vertės rinkoje neturinčias atliekas neteisėtai šalina į pamiškes, pakeles ar išmeta į buitinių atliekų konteinerius.
Pernai priimtos ir nuo šių metų sausio įsigaliojusios Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pataisos numato, kad neeksploatuojamos ar netinkamos eksploatuoti transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose užtraukia įspėjimą transporto priemonių savininkams (valdytojams), o už padarytą pakartotinį nusižengimą – baudą nuo 140 iki 300 eurų arba transporto priemonės konfiskavimą.