Liepos mėnuo Lietuvoje pažadėjo ir išskirtinai daug lietaus, ir tikros vasariškos šilumos. Šalyje praūžusios audros turėjo įtakos ir elektros energijos rinkai. Iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta perpus mažiau vėjo ir 10 proc. mažiau saulės energijos. Nepaisant to, ekspertai pastebi, kad tam tikromis dienomis didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos kainų zonoje buvo mažiausia visame Baltijos jūros regione. Į rugpjūčio mėnesio prognozes žvelgiantys ekspertai sako – elektra brangs, bet vasaros pabaiga nemaloniai nustebinti neturėtų.
Liepos mėnesį su birža susietus planus (ESO planas „Standartinis“, vienos laiko zonos tarifas) turintiems „Enefit“ klientams elektros energijos kaina buvo maždaug 8 proc. didesnė nei birželį ir siekė apie 17 ct/kWh (su PVM). Tuo pačiu metu praėjusiais metais elektros energijos vidutinė galutinė elektros energijos kaina už kilovatvalandę gyventojams kainavo 23,71 centus (su PVM).
Praėjusį mėnesį elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių sumažėjo. Bendrai iš vėjo ir saulės šaltinių sugeneruota šiek tiek daugiau nei 428 GWh, kai birželį – 660 GWh. Bendras elektros energijos vartojimas šalyje išaugo nuo 858 GWh birželį iki 913 GWh liepą. Visose Baltijos šalyse saulės elektrinių pagaminta elektros energija patenkino 22 proc. viso regiono poreikio.
„Nors, jei šią liepą lyginsime su birželio mėnesiu, elektros energijos generacija iš atsinaujinančių šaltinių dėl orų sąlygų susitraukė, pasidžiaugti vis tiek turime kuo. Šį vasaros sezoną lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, aišku viena – žengėme didelį žingsnį į priekį atsinaujinančių energijos šaltinių atžvilgiu. Daugiau atsinaujinančios energijos šaltinių – daugiau pagamintos elektros energijos, o tai reiškia – mažesnė kaina už kilovatvalandę.
Tuo pačiu, liepos mėnesį elektros rinkoje didelį vaidmenį suvaidino Latvija ir jos hidroelektrinės, pagaminusios reikšmingą kiekį elektros energijos ir taip sudariusios sąlygas kainoms rinkoje mažėti. Taip pat – birželio pabaigoje atkurtas „EstLink 2” kabelio darbas. Pridėkime mūsų atsinaujinančią energetiką ir rezultatas toks, kad tam tikromis dienomis praėjusį mėnesį už elektros energiją mokėjome mažiau nei mūsų kaimynai Baltijos jūros regione“, – sako žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Elektros energijos rinką stebintys „Enefit“ ekspertai pastebi, kad per penkerius metus atsinaujinantį energetika šalyje ženkliai sumažino priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos. Pavyzdžiui, 2020 metais šalyje daugiau nei 70 proc. elektros buvo importuojama. Iki 2025-ųjų šį skaičių pavyko sumažinti iki 50 proc., o per pirmuosius septynis šių metų mėnesius importas sudarė tik 26 proc. bendro šalies poreikio. Anot jų, tokiu rezultatu gali pasigirti vos kelios valstybės pasaulyje, o Lietuva – viena iš lyderių šiuo klausimu.