Garnių saloje buvo ieškoma šių, didelę žalą gamtai galinčių padaryti, paukščių lizdų. Elektrėnų marių kolonija tapo pirmąja stebima iš tų, kuriose jų gausa nėra reguliuojama – kormoranų paplitimo kontrolė iki šiol buvo vykdoma tik Juodkrantėje.
Garnių saloje ornitologas Saulius Rumbutis, laimėjęs Aplinkos ministerijos konkursą tokiai apskaitai atlikti, vakar suskaičiavo apie 130 kormoranų lizdų, taip pat 80 pilkųjų garnių ir 7 didžiųjų baltųjų garnių lizdų. Pernai šioje kolonijoje perėjo 83 kormoranų poros.
Elektrėnų vandens saugyklos saloje, pavadintoje Garnių sala, įsikūrusi pilkųjų garnių kolonija buvo pirmoji vieta, kurioje 1985 m. – po maždaug šimto metų pertraukos – Lietuvoje vėl buvo aptiktas kormorano lizdas.
Mūsų šalyje, pasak kormoranų populiacijos gausai reguliuoti skirtas priemones koordinuojančio Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialisto Laimučio Budrio, perinčių didžiųjų kormoranų populiaciją sudaro apie 6 tūkst. perinčių porų.
Šios populiacijos gausos reguliavimo darbai Lietuvoje vykdomi 12 metų. Per šį laikotarpį užšaldyta daugiau kaip 50 tūkst. dėčių. Pernai buvo nuspręsta kormoranų gausos reguliavimo priemones taikyti tik Juodkrantės kolonijoje, kad ji nebeplistų į sengirę, o kitose kolonijose apsiriboti tik monitoringu, nes perėjimo metu baidant kormoranus nuo dėčių jie dažnai įkuria naujas kolonijas aplinkinėse teritorijose.
Lietuvoje yra 10 įvairaus dydžio kormoranų kolonijų. Praėjusiais metais didžiausia pagal gausą kolonija, kur peri kormoranai, buvo Juodkrantėje. Čia perėjo apie 3 tūkst. šių paukščių porų. Šiemet, preliminariais duomenimis, didžiausia perinčių kormoranų kolonija bus neseniai įsikūrusioji Rusnės saloje Kintų žuvininkystės ūkio teritorijoje.
AM informacija