Vilniečiams kainos už šilumą gali skirtis net 7 kartus: nuo ko tai priklauso?

0
57

Nepaisant kiek mažesnių sąskaitų nei pernai, žiema dar tik įpusėjo. Ekspertė paaiškino, kodėl tokio pat dydžio butuose gyvenančiųjų mokamos sumos gali būti drastiškai didesnės.

„Pirmieji aukščiausios, A++ energinės klasės daugiabučiai, pasižymintys išskirtinėmis šiluminėmis charakteristikomis bei itin efektyviomis vėdinimo sistemomis, šiuo metu yra statomi ar baigiami statyti. Toks standartas taikomas po 2021-ųjų metų pradėtiems statiniams. Lyginant šių ir sovietmečiu statytų D energinės klasės butų sąnaudas šildymui, sąskaitos gali skirtis net 7 kartus”, – sako „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.

Didžiausias atotrūkis: tarp naujos ir senos statybos

A+ energinę klasę atitinka būstai, pradėti statyti 2018 m., A klasę – nuo 2016 m.

„Matome, kad didysis kainų šuolis prasideda nuo B energinės klasės ir sumos sparčiai auga, klasei žemėjant. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad šilumą itin neefektyviai naudoja būstai, statyti anksčiau nei 2016 metais.

Dauguma sovietmečiu statytų pastatų yra priskiriami D ir E klasėms, dėl nekokybiškos ir aplinkai nedraugiškos statybos šiluma juose išleidžiama per sienas, stogus, langus”, – sako E. Gudauskienė.

Iš viso – 9 klasės

Iš viso skaičiuojamos net 9 energinio naudingumo klasės – nuo A++ iki G, tačiau paskutines, žemiausias klases atitinkančių gyvenamųjų namų sostinėje jau nebeliko arba jie yra sparčiai renovuojami.

C energinio naudingumo klasė pradėta taikyti nuo 2006 m., tokiems namams nebuvo keliami šilumos sąnaudų reikalavimai, kitaip tariant, nebuvo reikalaujama efektyvumo. Nuo 2014 m. statomi namai turėjo atitikti B klasę ir būti šiltesni, tačiau reikalavimai šilumos efektyvumui reikšmingai neišaugo.