Draudikai pastebi, kad šie metai įmonių turto draudimo srityje bus rekordiniai, tiek įvykių skaičiumi, tiek suma žaloms atlyginti.
Mindaugas Ratkevičius, draudimo bendrovės BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas, vardija: šiemet jau fiksuoti 46 verslo pranešimai apie įvykius. Klientų turtui padaryta žala iš viso viršija 5 mln. Eur. Palyginti, pernai per visus metus BTA gavo 31 pranešimą, o bendra išmokų suma sudarė tik kiek daugiau nei 882 tūkst Eur.
Jis priduria, kad įmonėms, kaip gyventojams, daugiausiai žalos pridaro ugnis.
Pavyzdžiui, lapkričio viduryje didelis gaisras kilo termoizoliacines medžiagas gaminančioje Garliavos įmonėje. Incidento metu apgadinta maždaug ketvirtadalis gamybinės patalpos, sudegė apie tris tonas pagamintos produkcijos.
„2022-aisiais, nors metai dar nesibaigė, turime net du didelius gaisrus. Dažniausiai tokių fiksuojame vieną per metus arba jų visai nebūna. Vidutinis atvejų per metus skaičius nėra didelis, tačiau tokie gaisrai „valdo“ statistiką dėl žalų dydžio“, – teigia BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Šiemet už gaisro padarytą žalą didžiausia BTA išmokėta suma siekia apie 260 tūkst. Eur. Dar 2,5 mln. Eur. yra rezervuota. Tai reiškia, kad lėšos išmokoms už ugnies padarytą žalą jau yra patvirtintos, tik lėšos dar nepasiekė klientų sąskaitų. Tai turėtų nutikti artimiausiu metu.
Palyginimui, mažiausia išmoka po gaisro šiemet – 150 Eur. Ir tokių yra daug.
„Tiek žalos gaisrai pridaro, kai yra pastebimi laiku ir nespėja išplisti. Tokiais atvejais ugnis sugadina tik vieną kitą daiktą, kaip ir šiuo atveju, – nukentėjo tik stalai“, – pavyzdį pateikia M. Ratkevičius.
Pavojingos vietos
BTA statistika rodo, kad dažniausiai gaisrai įmonėse įsiplieskia, kai techninio proceso metu nutinka kažkas nenumatyto arba kai sugenda ir užsiliepsnoja technika.
„Neseniai turėjome atvejį, kai gaisras išplito nuo užsidegusios lempos, net ne techninio proceso metu. Taip pat esame fiksavę savaiminio užsidegimo atvejų. Tų priežasčių yra aibė, o elektros instaliacija ir techninis gedimas gali būti susiję“, – pasakoja BTA Turto ir specialiųjų rizikų specialistas.
Paklaustas, kurio sektoriaus įmonėse gaisrai kyla dažniausiai, jis sako, kad gamybos ir atliekų perdirbimo bendrovių rizika yra didesnė už vidutinę. Tačiau vieningos tendencijos, rodančios, kad būtent tokia veikla užsiimančiose įmonėse gaisrai kyla dažniausiai, nėra.
„Šiais metais esame jau užfiksavę gaisrų jėgainėje, laboratorijoje, senelių namuose, kavinėje ir kitur“, – konstatuoja pašnekovas.
Jis ragina verslą atsakingiau rūpintis sauga, netaupyti priešgaisrinei saugos sistemai, ir ją atnaujinti, laiku. Taip pat verta kartu su priešgaisrinės apsaugos specialistais periodiškai apžiūrėti įmonės patalpas ir teritoriją, o ten, kur nustatoma didžiausia rizika gaisrui kilti – pasirūpinti stipresne apsauga.
„Patirtis rodo, kad didžiosios dalies gaisrų žalą buvo galima sumažinti. Tokiais atvejais gaisro padariniai būtų buvę minimalūs. Maža to, daugeliu atvejų, jei įmonės būtų laiku investavusios į tinkamą priešgaisrinę saugą, gaisro jos galėjo apskritai išvengti. Dar vienas patarimas – reguliariai tvarkyti įmonės teritoriją ir patalpas. Mat būtent dėl netvarkos kartais įvyksta savaiminis užsiliepsnojimas“, – pataria Mindaugas Ratkevičius.
Dalies įmonių aplaidumą iliustruoja pasikartojantys gaisrai. Štai, pavyzdžiui, balandį Alytuje vėl kilo gaisras bendrovės „Ekologistika“ teritorijoje, kur 2019 metų spalį degė milžiniškas padangų kalnas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas tąkart pranešė, kad gaisras buvo gerokai mažesnis nei prieš trejus metus. Bet faktas, kad po ilgo tyrimo ir kalno kritikos, ugnis šioje įmonėje vėl įsiplieskė yra iškalbingas.