Jei Vilniaus mieste gyventojų kasmet daugėja natūraliai: daugiau gimsta ir mažiau miršta, tai rajone demografinės situacijos gerėjimas – labai sąlyginis. Šiais, dar nesibaigusiais, metais jau mirė 67-iais žmonėmis daugiau nei gimė.
Vilniaus rajono savivaldybė pateikia duomenis, jog nuo metų pradžios gimė 775 kūdikiai, o mirė 842 gyventojai. Kritiškiausi mėnesiai buvo balandis (-31) ir gegužė (-20). Didžiausias teigiamas rezultatas fiksuotas liepą – į šį pasaulį atėjo 16 daugiau, nei išėjo.
Tuo tarpu Vilniaus miestas demografiniu požiūriu atrodo įspūdingai dar ir dėl to, jog žmonės čia gyvena ilgiausiai Lietuvoje ir yra sveikesni už likusius tautiečius.
Pagrindinės vilniečių mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir žūtys. Dėl to šį pasaulį pernai paliko beveik 80 proc. iš visų mirusių sostinės gyventojų. Tačiau pusė iš jų dėl kraujotakos sistemos ligų, o penktadalis dėl piktybinių navikų. Atkreiptinas dėmesys, jog moterų Vilniaus mieste nuo kraujotakos sutrikimo mirė net 13 proc. daugiau nei vyrų.
Vilniuje 2017 m. gimė 6817 kūdikių. Tai sudarė beveik 24 proc. visų Lietuvoje gimusių vaikų. Gimstamumo rodiklis 1000-čiui gyventojų – 12,5 (Lietuvoje – 10,1). Mirusių asmenų skaičius Vilniuje – 5692. Iš jų 21 kūdikis iki vienerių metų. Mirtingumo rodiklis 1000-iui gyventojų Vilniuje – 10,4, o šalyje – 14,2.