Gruodis toliau spaudė naujo būsto rinkos „spyruoklę“

0
166

Praėjusį mėnesį Vilniaus naujo būsto rinkoje buvo realizuoti 107 būstai (141 naujas susitarimas, 34 nutraukti susitarimai). Šis rezultatas yra ketvirtadaliu prastesnis nei lapkritį (atitinkamai: 141, 194, 53) ir 4,5 karto prastesnis nei prieš metus (481, 496, 15). Iš viso per 2022 metus pirminėje būsto rinkos buvo susitarta dėl 2055 butų ir 179 kotedžai. Tuo tarpu praėjusiais metais šie skaičiai, atitinkamai, buvo 7069 ir 186 (kotedžų statistika skaičiuojama nuo 2021 metų vidurio). Netgi pandeminiais 2020-aisiais, kuomet vyravo išties didelis neapibrėžtumas, per metus pavyko realizuoti 4773 butus.

„Pagrindinės rinkos aktyvumo sumažėjimo priežastys – būsto įperkamumo sumažėjimas dėl rekordinės nominalios būsto kainos, padidėjusios bazinės palūkanų normos, nerimas dėl besitęsiančio karo Ukrainoje, recesijos grėsmė ir sąlyginai ribota būsto pasiūla“, – teigia „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas. Paskutinį kartą panašus į šiųmetį rinkos aktyvumas buvo stebėtas prieš dešimt metų – 2012-aisiais, kuomet susitarta dėl 1828 butų. „Rinkos aktyvumą slopina ir išaugę nutrauktų sutarčių skaičiai, kurie, lyginant su 2021 metais, išaugo dvigubai. Daryčiau prielaidą, kad didžioji dalis sutarčių buvo nutrauktos todėl, kad vystytojai negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų ankstesnėmis, mažesnėmis būsto kainomis. Nusprendus būstą pirkti šiandien tokia priežastis jau menkai tikėtina, tačiau tai – dar vienas veiksnys bendrame problemų katile. Kita vertus, tai – ir galimybė vystytojams pademonstruoti savo įsipareigojimų prieš klientus tvirtumą“, – svarsto T. S. Kvainickas.

Per mėnesį pasiūla sostinėje padidėjo 102 būstais – dvigubai mažiau nei lapkritį (213) ir keturis kartus daugiau nei tuo pat metu pernai (437). Atsižvelgiant į rinkos aktyvumą, bendras pasiūlos lygis simboliškai sumažėjo nuo 4130 iki 4125 ir yra 19 proc. didesnis nei prieš metus (3463). Išaugusi būsto pasiūla didina konkurenciją tarp vystytojų, verčia juos pakovoti dėl pirkėjų. Kita vertus, didžioji dalis esamos pasiūlos – dar tik statomi būstai, kurie nesprendžia apgyvendinimo problemos. Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad vis daugiau rinkos dalyvių tikisi kainų stabilizacijos ar net mažėjimo, todėl pirkėjai nemato priežasčių skubėti.

Nepaisant sumažėjusio rinkos aktyvumo, kainos per praėjusį mėnesį iš esmės nesikeitė. Ekonominės klasės būstas gruodį vidutiniškai kainavo 2573 Eur/kv.m (prieš mėnesį – 2576 Eur/kv.m), vidutinės klasės – 3613 Eur/kv.m (3610), prestižinės klasės – 4237 Eur/kv.m (4257), loftai – 2475 Eur/kv.m (2169), kotedžai – 1796 Eur/kv.m (1760). Metinis kainų augimas sudarė 20 – 30 proc.

Gruodžio mėnesį ir toliau augo disbalansas rinkoje. Rodiklio reikšmė padidėjo nuo 1,93 iki 2,06. „Formali pirkėjo rinka trunka penktą mėnesį iš eilės. Dalis pardavėjų jau taiko nuolaidas parduodam būstui, tačiau tai vis dar nėra masinis reiškinys. Kainų korekcija, tikėtina, pirmiausia palies didesne pasiūlos koncentracija pasižyminčius segmentus bei vietoves, taip pat – didžiausius lūkesčius dėl ateities turėjusius pardavėjus. Kainų skirtumai tarp lygiaverčių projektų jau egzistuoja, todėl siekiant paskatinti pardavimus, kainas gali tekti mažinti. Kita vertus, per pusantrų metų slenkantis aktyvumo rodiklis 10 tūkstančių gyventojų sumažėjo nuo 12 butų per mėnesį iki 1,5, tačiau gyventojų skaičius tolygiai augo. Tai reiškia, kad formuojasi suspausta spyruoklė, tačiau ar būsto poreikis bus patenkintas būstą įsigyjant, ar nuomojantis priklauso, būtent, nuo įperkamumo pokyčių“, – teigia „Inreal“ analitikas.