Pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, 2050 m. Lietuvoje gyvens 2 680,2 tūkst. nuolatinių gyventojų – 210,4 tūkst. (7,3 proc.) mažiau nei 2025 m. (2 890,7 tūkst.). 2075 m. prognozuojama, kad liks 2 389,0 tūkst., o dar po ketvirčio amžiaus – 2 152,2 tūkst. gyventojų (738,5 tūkst., arba 25,5 proc., mažiau nei 2025 m.).
Šiuos skaičiavimus pateikia Valstybės duomenų agentūra (VDA), remdamasi Lietuvai pritaikytomis prognozėmis. Vertinami 12 gimstamumo, mirtingumo ir migracijos veiksnių, o atskaitos tašku rekomenduojamas labiausiai tikėtinas – vidutinis – scenarijus.
Lyčių struktūra: moterų išliks daugiau
Prognozuojamu laikotarpiu moterų skaičius Lietuvoje išliks didesnis nei vyrų. 2050 m. pradžioje moterų bus 75,5 tūkst. daugiau nei vyrų, 2075 m. – 30,9 tūkst., 2100 m. – 38,0 tūkst. (2050 m. moterys
sudarys 51,4 proc., 2075 m. – 50,6 proc., 2100 m. – 50,9 proc. visų nuolatinių gyventojų).
Amžiaus grupės: mažiau vaikų ir darbingo amžiaus, daugiau senjorų
2050 m. pradžioje prognozuojama 312,2 tūkst. 0–14 m. vaikų (11,6 proc.), 2075 m. –
261,3 tūkst. (10,9 proc.), 2100 m. – 241,1 tūkst. (11,2 proc.). 65 m. ir vyresnių gyventojų skaičius išaugs iki 808,2 tūkst. 2050 m. ir 868,6 tūkst. 2075 m., o 2100 m. sudarys 810,1 tūkst. (37,6 proc.).
Gimstamumas ir reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius
Mažėjantis reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius bus vienas iš veiksnių, ilguoju laikotarpiu lemsiančių mažėjantį gimusiųjų skaičių. Pagal prognozes, 2050 m. gimusiųjų bus 20 151,
2075 m. – 17 661, 2100 m. – 15 330 (2025 m. – 19 381).
Svarbi pastaba dėl prielaidų
Prognozės paremtos scenarijuose nustatyta gimstamumo, mirtingumo ir migracijos dinamika, tačiau nevertina naujų veiksnių poveikio ir netikėtų grėsmių (geopolitinių, klimato kaitos ar epidemiologinių) įtakos demografinei kaitai. Esant reikšmingiems tendencijų pokyčiams, scenarijai turėtų būti peržiūrimi.