Baiminamasi, jog iš kaimyninių Europos šalių su jais gali atkeliauti ir itin pavojinga liga – paukščių gripas. Vilniaus apylinkėse ir pačiame mieste esančiame Sapieginės miško parke jau pastebėta nemažai žąsų, kelios gervės.
Lietuvos ornitologų teigimu, Europos ir pasaulio kontekste Lietuva yra svarbi šalis praskrendantiems paukščiams, ji yra ant intensyvaus Rytų Atlanto paukščių migracijos kelio, kuriuo praskrenda didžioji dalis šiaurėje (Skandinavijoje, Rusijos tundroje) perinčių paukščių. Per Lietuvą driekiasi trys didžiausi paukščių migracijos keliai – rytinis arba Juodosios jūros, taip pat Adrijos (centrinės Europos) ir Rytų Atlanto migracijos kelias. Viena iš svarbiausių stotelių, kur Lietuvoje paukščiai nusileidžia pailsėti migracijos metu, yra Nemuno delta. Be to, gausiausi migruojančių vandens paukščių būriai telkiasi Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Lazdijų, Alytaus, Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio ir Ignalinos rajonuose.
Neabejojama, kad per Lietuvą šiomis dienomis praskris didžiuliai būriai laukinių vandens paukščių ir iš tų Europos šalių, kurios patvirtinusios didelio patogeniškumo paukščių gripo virusą. Tačiau, kiek iš jų gali būti pavojingo viruso nešiotojai, niekas negali pasakyti. Šiose teritorijose naminių paukščių laikytojai turėtų dar labiau sustiprinti biologinio saugumo priemonių įgyvendinimą – kelioms savaitėms, kol baigsis aktyviausia paukščių migracija, savo ūkiuose paukščius laikyti uždarytus arba, jeigu paukščiai turi būti laikomi lauke, lauko aikšteles pritaikyti taip, kad jie neturėtų jokio kontakto su laukiniais vandens paukščiais.
Rekomendacijos paukštininkystės ūkiams
Paukštininkystės ūkis turi būti įrengtas taip, kad į jį negalėtų nekontroliuojami patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir kiti gyvūnai. Ūkio teritorija turi būti nuolat tvarkoma, joje auganti žolė –šienaujama. Prieš įvažiavimą į paukštininkystės ūkio teritoriją turi būti užtikrinta visų įvažiuojančių transporto priemonių dezinfekcija. Pastatai ir patalpos, kuriose laikomi lesalai, turi būti sukonstruotos ir įrengtos taip, kad į jas negalėtų patekti laukiniai paukščiai ir graužikai, jos turi atitikti ir kitų, pašarų laikymą reglamentuojančių, teisės aktų reikalavimus. Ūkyje privalu registruoti informaciją apie paukščių gaišimą, vandens bei pašarų suvartojimą, kad būtų galima anksti nustatyti ligą ir sustabdyti užkrato plitimą į kitas teritorijas.
Rekomendacijos mažiems naminių paukščių ūkiams
Pavasarinės ir rudeninės paukščių migracijos metu (vasario – kovo – balandžio ir rugsėjo – spalio mėn.) laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiai paukščiais. Naminiams paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą. Nenaudoti naminių paukščių girdymui atvirų vandens telkinių vandens. Namines žąsis ir antis laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių. Nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
Rekomendacijos medžiotojams
Medžiotojai turi žinoti, kad medžiojamieji vandens paukščiai yra potencialūs paukščių gripo nešiotojai, todėl medžioklė, sumedžiotų paukščių tvarkymas ir išpjaustymas turi būti vykdomas laikantis biologinio saugumo reikalavimų. Visos medžiojamų paukščių atliekos turi būti laikomos potencialiai užkrėstomis ir saugiai pašalinamos. Draudžiama sumedžiotų vandens paukščių atliekas sušerti naminiams gyvūnams (šunims, katėms ar kt.). Medžioklės metu ir po medžioklės laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Vengti tais pačiais rūbais ir apavu lankytis paukščių laikymo vietoje ir medžioklėje, nes paukščių gripo virusas gali būti platinamas per drabužius, vaikiškus batus, transporto priemones ir pan.
Rekomendacijos keliautojams
Keliaujantys asmenys užsienio šalyse turėtų vengti tiesioginio kontakto su laukiniais ar naminiais paukščiais, atsisakyti ekskursijų į paukščių turgus, ypač tose šalyse, kuriose fiksuojami paukščių gripo protrūkiai. Reikėtų įsitikinti, kad valgoma paukštiena yra gerai termiškai apdorota (virta ar kepta) ir griežtai laikytis asmeninės higienos. Nesistengti įsivežti paukščių ir gyvūninių maisto produktų į Lietuvą iš ne Europos Sąjungos valstybių – tai griežtai draudžiama. Pastebėjus būdingų ligos požymių naminių paukščių pulke, ėmus gaišti naminiams paukščiams ar aptikus nugaišusį laukinį vandens paukštį reikėtų apie tai pranešti artimiausiam VMVT departamentui arba nemokamu tel.8 800 40 403.
Paukščių gripo paplitimas
VMVTinformacija