Pirmas šių metų ketvirtis buvo palankus Lietuvos gyventojams, kaupiantiems savo pensijai. Vidutinė svertinė jų investicijų grąža II pakopoje sausį-kovą sudarė +7 proc., o turto vertė pasiekė 7,8 mlrd. eurų. Reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo sukurta nauda kovo pabaigoje buvo 2,8 mlrd. eurų, arba 36 proc. būsimųjų pensininkų II pakopoje sukaupto turto, rodo preliminarūs Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys.
Kelis kartus mažesnė III pakopa pirmąjį šių metų ketvirtį paaugo 6,7 proc. iki 324,8 mln. eurų.
LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad savo pensijai kaupiančių šalies gyventojų turto vertės augimas atspindi kryptingą jų pagrindinio tikslo siekimą.
„Finansų rinkos ir atskirų turto klasių vertės augimas suteikė galimybę Lietuvos kaupiantiesiems didinti savo turto vertę ir 2024 m. pradžioje. Pensijų santaupų augimas išlaiko teigiamą kryptį ir prisideda prie būsimų senatvės pensijų auginimo“, – konstatuoja T. Gudaitis.
II pakopą šiemet „vežė“ jaunimas
Gyvenimo ciklo fondų principu veikiančią II pakopą šiemet į viršų labiausiai timptelėjo drąsiausiai investuojantys jauniausių pakopos dalyvių fondai.
22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė šiemet pirmąjį ketvirtį uždirbo +9,0 proc. svertinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža sudarė +8,6 proc., 36-42 metų klientams skirti II pakopos pensijų fondai sausį-kovą uždirbo +8,6 proc., nuo pastarųjų tik nežymiai atsiliko 43-49 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža, kuri pirmąjį ketvirtį sudarė +8,5 proc.
Vyresnių II pakopos dalyvių, kuriems iki pensijos lieka mažiau laiko ir jų santaupos investuojamos konservatyviau, siekiant išsaugoti jų sukurtą vertę, fondų grupė šiemet uždirbo kukliau.
T. Gudaičio teigimu, taip nutinka, nes su amžiumi investicijose akcijas ima keisti kuklesnius uždarbius suteikiančios, bet stabilesnės finansų priemonės.
„Taip ir sumanyta, kad su amžiumi svyravimų būtų vis mažiau, o link pensinio amžiaus vis labiau artėjančių II pakopos dalyvių santaupas kuo mažiau veiktų pokyčiai rinkoje. Pensijai kaupiame ne vieną dešimtmetį ir jaunesnio amžiaus kaupiantieji dar turės laiko atstatyti savo turtą, jei jo vertė kažkuriuo momentu sumažės. Tuo tarpu vyresniems stiprūs bangavimai yra mažiausiai reikalingi, mums svarbu jiems suteikti kuo didesnį stabilumą“, – sako LIPFA vadovas.
50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža šiemet sudarė +6,5 proc., 57-63 metų amžiaus kaupiantieji uždirbo +3,8 proc. svertinę grąžą. Pliusą fiksavo ir pačių vyriausių (64-70 metų) II pakopos pensijų fondų grąža, kuri sudarė +2,0 proc.
Netoli 2 proc. laikėsi ir turto išsaugojimo fondų pirmojo ketvirčio rezultatas, kuris buvo +1,8 proc.
III pakopoje sukauptas gyventojų turtas nuosaikiai augo
III pensijų pakopą sudaro trys fondų grupės, sudarytos ne pagal dalyvių amžių, o pagal investavimo strategijų pobūdį. Jos investavimo rezultatai šiemet pirmąjį ketvirtį pasiskirstė panašiai, kaip ir II pakopoje: rizikingiausios investicijos atnešė didžiausią grąžą.
LIPFA skaičiavimais, didesnės akcijų dalies III pakopos fondų grupės vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą buvo didžiausia ir sudarė +8,5 proc. Mišraus investavimo III pakopos fondai dalyviams uždirbo +4,8 proc. investavimo prieaugį. Savo ruožtu mažesnės rizikos fondų grąžos svertinis vidurkis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo +1,2 proc.
T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad III pensijų pakopoje daugiausiai turto valdo būtent drąsiausiai investuojantys fondai.
II pakopa Lietuvoje veikia nuo 2004 metų, ji yra glaudžiai integruota su valstybine socialinio draudimo sistema: kaupimą joje skatina valstybė, įmokos yra reguliarios ir pervedamos į pensijų turto valdymo fondą kiekvieną mėnesį, jei pakopos dalyvis gauna darbo pajamas. III pakopa yra skirta papildomam savarankiškam kaupimui pensijai, ją pasirinkęs gyventojas ar jo darbdavys įmokas gali pervesti pasirinktu periodiškumu, rinktis jų dydį.