Vilniaus rajono Didžiasalio kaimo, esančio šalia Nemėžio, gyventojai su nerimu žiūri į kelininkų projektus. Prieš kelerius metus buvo panaikintas patogus ir pakankamai saugus įvažiavimas į gyvenvietę iš Minsko plento ties Daržininkais, o dabar baigiamas asfaltuoti pagrindinis, šimtmečio senumo, kelias. Tačiau abiem atvejais susisiekimas tik apsunkinamas, nes niekas negalvoja nei apie dviratininkus, nei apie pėsčiuosius.
Vietinių gyventojų, dažnai besilankančių kaimyninėje Lenkijoje, teigimu, lenkai atnaujindami kelius ir gatves visų pirma mąsto apie labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių saugumą. Visose gyvenvietėse pirma įrengia šaligatvius ir dviračių takus, o tik po to asfaltuoja.
„Prieš kelias dienas paklausiau įmonės „Fegdos“ darbininkų, ar bus čia kažkokios aikštelės… Turėjome vilties, kad tose vietose, kur nėra tų lūžinėjančių liepų atsiras kokie nors praplatinimai kaip parašyta ant lentelės. Jose dviratininkai ar pėstieji galėtų pasitraukti nuo atlekiančių automobilių. Deja, darbininkai atsakė, jog nieko panašaus nenumatyta – bus tik tiesus asfaltas, kuriame automobiliai dar galės prasilenkti, tačiau pėstiesiems ir dviratininkams teks leistis į griovį arba net į laukus, kai iš priešingų pusių artės mašinos. Dar pasiūlė džiaugtis, nes prieš jiems čia atvykstant buvo tokios duobės, kad mašinos galėjo likti be ratų“, – pokalbį su darbininku perpasakojo vietos gyventojas, kurio teigimu, maždaug prieš penkiolika metų šis keliukas buvo dar autentiškas – akmenimis grįstas ir jis nedulkėjo, ir niekas juo palakstyti negalėjo.
Kad automobiliai šia, dar remontuojama, atkarpa važinėja dideliu greičiu, netrukome įsitikinti. Viena paskui kita pralėkė net kelios mašinos, kurioms iš po ratų švilpė skaldos akmenys. Tikėtina, jog asfaltuota kelio danga greičio mėgėjai galės tiesiog skrieti, nes vietovė gana kalnuota. Vietinių teigimu, būtent šioje vietoje, kur tiesiamas siauras asfaltas, prieš kelerius metus užsimušė du aštuoniolikmečiai. Jie su savo „Golfiuku“ rėžėsi į pakelės medį.
