Ilgiausios eilės Vilniaus ligoninėse dar pailgėjo: ar padės simbolinis mokestis už registraciją pas gydytoją? Juk labiausiai tenka laukti vaikams

0
154

Kol Sveikatos ministerija latvių modelį nagrinėja, situacija tik prastėja. 1 – 2 Eur už leidimą atvykti pas specialistą kaimyninėje šalyje leido kiek sumažinti eiles. Tačiau ar tai, kas tinka Latvijoje, tinka ir Lietuvoje? Gal užtenka jau drausti ir bausti. Gal daug geriau kažkaip motyvuoti. Juk kažkokią sistemą sugalvoti nėra taip jau sunku. Net Kepenis gali pasiūlyti daugybę variantų. Teritorinė ligonių kasa skelbia, kokių operacijų ar gydymo ligoniams reikia laukti 60 ir daugiau kalendorinių dienų.

Didžiausiomis eilėmis išsiskiria VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (Santariškių g. 2). Pavyzdžiui tonzilių pašalinimo ar nosies pertvaros ištiesinimo šioje gydymo įstaigoje galima tikėtis beveik po metų nuo užsirašymo.  Tuo tarpu vienos iš sudėtingiausių – vožtuvo implantavimo – operacijos teks laukti viso labo du mėnesius.

Paslaugų gydymo įstaigose laukimo trukmė paskutinių dienų duomenimis

Kochlearinė implantacija (klausos implantacija), otosklerozės operacija (vidinės ausies protezo implantacija) ir kt. eilė jau minėtoje Santaros klinikoje – 180 kalendorinių dienų; Vaikų dantų gydymas bendrinėje nejautroje –  350 dienų (VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika); Vitrektomija (planinė stiklakūnio chirurgija akies operacija Santaros klinikoje) – 70 dienų; Vaikų psichiatrija (Santaros klinikoje) – 81 dienos.

Tokios eilės – ne naujiena daugelyje sostinės gydymo įstaigų. Jų vadovai nurodo, kad dėl to kalti ir pacientai, kurių kiekvienais metais daugėja. Viena iš pagrindinių priežasčių – nemažai užsiregistravusių pacientų neatvyksta į priėmimą ir apie tai nepraneša. Tokiu būdu atimama galimybė kitiems paslaugas gauti greičiau. Kai kurių poliklinikų duomenimis, maždaug ketvirtadalis užsiregistravusių pacientų neatvyksta arba atvyksta ne laiku. Bet ar neatvyksta vaikai..? Tada jų kažkas neatveža. Tėvai – atveža. O kas neatveža – socialiniai darbuotojai? Tai kas kam tą Eur mokės, jei didžiausios eilės vaikų ligų specialistų kabinetuose… Gali dar pensininkai. Juk jie jau beveik be atminties ir labai nesipriešina panašioms naujovėms.

Statybininkai, miško darbininkai, kiemsargiai, autošaltkalviai, siuvėjai, virėjai, mažiausiai mokesčių mokantys ūkininkai, turgaus prekeiviai – štai ligų simuliantai. Taikinyje turėtų būti ne vaikai ir ne senoliai, o jie. Bet jie gali emigruoti…