Tarptautinis valiutos fondas (TVF) numato pasaulio ekonomikos „minkštą nusileidimą“: infliacija toliau nuosekliai slops, o dauguma didžiųjų pasaulio ekonomikų nuosmukio išvengs

0
176

Vis dėlto ekonomikos augimas bus vangus ir netolygus: JAV ekonomika viršija lūkesčius, o Kinija ir euro zona augs lėčiau nei įprastai. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus šią savaitę vyksiančiuose TVF metiniuose susitikimuose aptars naujausias TVF ekonomikos prognozes ir tolesnę kovą su infliacija, taip pat TVF programos Ukrainoje įgyvendinimą.

„Vieningas institucijų atsakas į rusijos karo sukeltą šoką duoda vaisių: lyginant su pavasario prognozėmis, padidėjo pasaulio ekonomikos „minkšto nusileidimo“ tikimybė. Bendroji infliacija sparčiai leidžiasi nuo viršukalnės, tačiau dar užtruks, kol ją palydėsime iki galutinio euro zonos tikslo – 2 proc. kainų augimo vidutiniu laikotarpiu. Todėl sprendimų priėmėjai turi išlikti kantrūs ir išlaikyti pakankamai griežtą pinigų politiką: tolesnis infliacijos lėtėjimas prisidės prie gyventojų perkamosios galios stiprinimo ir tvaraus ekonomikos augimo“,– sako G. Šimkus.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad būtina grįžti prie struktūrinių reformų darbotvarkės: TVF projekcijos signalizuoja, kad Europai būtina didinti augimo potencialą ir gerinti ilgalaikes ekonomikos perspektyvas.

Šiandien TVF paskelbė naujas pasaulio ekonomikos prognozes, Lietuvai šiems metams jos reikšmingai pagerintos. Lyginant su TVF prognoze, parengta birželį, Lietuvos BVP šiemet trauksis tik –0,2 proc. (+1,2 p. p. peržiūra), o kitąmet augs 2,7 proc. (–0,2 p. p. dėl bazės efekto). TVF taip pat prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šalyje reikšmingai mažės nuo 9,3 proc. šiemet iki 3,9 proc. 2024 m.

TVF numato, kad šiemet pasaulio ekonomika augs 3 proc., o kitais metais – 2,9 proc. Tai yra lėtesnis tempas, nei įprasta: 2000–2019 m. metinis vidurkis buvo 3,8 proc. JAV ekonomika augs sparčiau, nei tikėtasi vasarą (šiemet – 2,1, kitąmet – 1,5 %), o Kinija – lėčiau (atitinkamai 5 ir 4,2 %). Euro zonos ekonomikos prognozė taip pat šiek tiek pabloginta – šiais metais ji turėtų augti 0,7 proc. (–0,2 p. p. peržiūra), o 2024 m. – 1,2 proc. (–0,3 p. p.).

Pandemija ir rusijos karas prieš Ukrainą sudavė stiprų smūgį pasaulio ekonomikai ir ypač besivystančioms šalims. Pasaulio BVP šiemet bus 3 proc. mažesnis, nei prognozuota prieš pandemiją, o žemų pajamų šalių – 6 proc. mažesnis. Išsivysčiusios šalys šiuos šokus atlaikė sėkmingiau: euro zonos BVP yra mažesnis 2 proc., o JAV – netgi šiek tiek didesnis, nei prognozuota prieš pandemiją.

Bendroji infliacija slopsta sparčiai, tačiau grynoji, t. y. atmetus energijos ir maisto kainų įtaką, – šiek tiek lėčiau. Daugumoje šalių infliacija bus grąžinta į lygį, atitinkantį centrinių bankų tikslą, 2025 metais. Euro zonoje vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 5,6, o kitąmet – 3,3 proc. Įvertinęs infliacijos raidą, TVF pastebimai sušvelnino pinigų politikos rekomendacijų toną – reikšmingai sumažėjo atvejų, kur reikėtų toliau griežtinti pinigų politiką. Tačiau Fondas rekomenduoja išlaikyti dabartinį palūkanų normų lygį ir kartu perspėja, kad svarbu nepradėti mažinti palūkanų normų per anksti. Tik įsitikinus, kad grynoji infliacija lėtėja nuosekliai, palūkanų normas būtų galima pamažu mažinti, kad jos pasiektų lygį, kai jos nei skatina ekonomiką, nei riboja.

Rizikų balansas per pusmetį pagerėjo, ypač dėl pasibaigusių šių metų pavasario neramumų JAV ir Šveicarijos bankų sektoriuose. Vis dėlto rizikų balansas tebėra neigiamas. Viena iš pagrindinių neigiamų rizikų yra žaliavų ir energijos kainų kintamumas: klimato kaitos ir geopolitinės įtampos kontekste kainų šokai gali padažnėti, o tai užtęstų aukštos infliacijos laikotarpį. Naujausias to pavyzdys – vėl pradėjusios kilti naftos kainos po Izraelio ir „Hamas“ konflikto eskalacijos. Kita nauja rizika – lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas dėl stagnuojančio nekilnojamojo turto sektoriaus ir ypač aukšto jaunimo nedarbo.

Lietuvos banko informacija