Investavimo tendencijos pernai buvo vienos palankiausių per pastarąjį dešimtmetį ir šalies gyventojai tuo sėkmingai pasinaudojo – jų finansinis turtas auga vis sparčiau. „Artea“ Lietuvos investicijų indekso vertė pernai pakilo 9,2 proc. ir pranoko 7,3 proc. rodiklį 2024-aisiais. Per dešimtmetį šis metinis augimas tik šiek tiek nusileidžia 11 proc. šuoliui 2021 metais.
„Artea” Lietuvos investicijų indekso šuolį jau antrus metus iš eilės lemia sparčiai auganti biržoje prekiaujamų Lietuvos įmonių akcijų vertė. Pernai jų vertė augo sparčiausiai per pastaruosius 15 metų – net 25 proc. ir pralenkė tiek pasaulio akcijų vertės augimą (JAV doleriais), tiek ir Europos įmonių vertės augimą.
Nors šalies gyventojai viena patraukliausių investicijų laiko nekilnojamąjį turtą, pastaruosius 15 metų, galbūt, labiau apsimokėjo investuoti į Lietuvos įmonių akcijas, kurių vidutinis metinis vertės pokytis yra didesnis nei būsto vertės pokytis su galimomis nuomos pajamomis.
Apskritai vien investicijų į akcijas vertė Lietuvos gyventojų finansinio portfelio turto portfelyje per metus išaugo 28 proc. arba net 380 mln. eurų iki 1,7 mlrd. eurų“, – sako „Artea Asset Management“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Regimantas Valentonis.
Lietuvos investicinis indeksas nuosekliai auga jau 15 metų iš eilės. Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje į įmonių akcijas, nekilnojamąjį turtą, ilgalaikes obligacijas ir indėlius investuojantys gyventojai, remiantis indeksu, galėjo uždirbti 83,7 proc. grąžą arba vidutiniškai 6,3 proc. kasmet.
Indeksas, kuriame „Artea“ grupės turto valdymo įmonė „Artea Asset Management“, vertina keturių turto klasių – Lietuvos įmonių akcijų, ilgalaikių obligacijų, būsto nuomai rinkos ir indėlių grąžą, parodo ilgalaikes investavimo tendencijas Lietuvoje nuo 1996 metų.
Gyventojų turtas sparčiai auga
Lietuvos investicinio indekso duomenimis, Lietuvos įmonių akcijų, kuriomis prekiaujama biržoje, grąža per metus siekė 25,6 proc. Tai – dar vieni stiprūs metai Lietuvos įmonių akcijų rinkai, kurios gana stipriai pasirodė ir 2024-aisiais, kai jų vertė paaugo 12,5 proc.
Nekilnojamojo turto nuomai grąža, 2024 metais siekusi 7,7 proc. dėl lėtesnio būsto kainų augimo, 2025 metais vėl sugrįžo į dviženklio prieaugio zoną – 15,3 proc., iš kurių 11,3 proc. sudarė būsto kainos pokytis, o 3,9 proc. – nuomos pajamos.
Nors II pakopos pensijų fondai nėra įtraukiami skaičiuojant Lietuvos investicijų indeksą, nes investuoja ne tik Lietuvoje, jie sudaro vis didesnę šalies gyventojų finansinio turto dalį, todėl ekspertai įvertino ir jų grąžą.
Bendra vidutinė visų II pakopos pensijų fondų Lietuvoje grąža, atskaičius mokesčius, 2025 m. sudarė 6,1 proc. ir gerokai lenkė infliaciją, kuri sudarė 3,4 proc. Infliacijos nepavijo ilgalaikės obligacijos, generavusios vidutinę 2,9 proc. grąžą ir indėliai, kurių vidutinės palūkanos siekė 2,1 proc.
„Daugelis investicijų 2025 metais gyventojams galėjo padėti apsaugoti savo turtą nuo nuvertėjimo. Santykinai mažiau rizikingų II pakopos pensijų fondų grąža tiek pernai, tiek ir ilgu 10 ar 15 metų laikotarpiu nuolat ir reikšmingai pranoko infliaciją, kaip ir kitos ilgalaikės investicijos“, – pastebi Regimantas Valentonis.
Gyventojai vis daugiau investuoja
Remiantis Lietuvos banko teikiamais duomenimis, likvidaus Lietuvos namų ūkių turto (nekilnojamasis turtas čia neįtraukiamas) vertė per pastaruosius 10 metų išaugo tris kartus – nuo 15,7 milijardo eurų 2015-aisiais iki 47,5 milijardo eurų 2025-aisiais.
Pastebima, kad nuosekliai keičiasi ir šio turto struktūra, kurioje vis didesnę dalį sudaro pensijų, investiciniai fondai, vėl į madą sugrįžta akcijos ir skolos vertybiniai popieriai (obligacijos), o grynųjų pinigų ir indėlių vertė palaipsniui mažėja.
Jeigu 2015 metais pinigai ir indėliai sudarė net 74 proc. viso likvidaus gyventojų turto, tai pernai ši dalis jau siekė 66 proc. Kita vertus, šalies gyventojai 2 iš 3 eurų vis dar laiko tiesiog sąskaitoje jų neįdarbinę arba pasidėję indėlį.
„Vertiname tai, kad gyventojų lėšos pensijų fonduose per 10 metų laikotarpį išaugo net 5 kartus – gerokai sparčiau nei bendras finansinis turtas. Džiugina ir tai, kad bendrai gyventojų investicinis turtas taip pat auga. Vien turimų investicijų į obligacijas, akcijas, kuriomis prekiaujama biržoje, bei investicinius fondus vertė per metus išaugo daugiau nei 750 milijonų eurų ir nemažą dalį šio prieaugio pernai sudarė investicinė grąža.
Tačiau Lietuvoje investicinio potencialo dar labai daug. Nevertinant pensijų fondų, savarankiškai investuoja tik maždaug kas dešimtas gyventojas. Investicijos, tikėtina, leistų namų ūkių finansinį turtą auginti dar sparčiau“, – sako R. Valentonis.
Jis prognozuoja, kad šiais metais įtakos Lietuvos investicijų indeksui vėl turės akcijos. Jos gali svyruoti dėl neapibrėžtumų rinkoje, tačiau, vertinant Lietuvos ekonominę sveikatą ir tvarų augimą, Lietuvos įmonių akcijos gali ir toliau išlaikyti palankias tendencijas, prie kurių gali prisidėti ir lėšos iš II pakopos pensijų fondų.
Pensijų fondų lėšos bei atsivėrusios palankesnės sąlygos skolintis būstui gali auginti ir nekilnojamojo turto vertę, nors pats uždarbis iš būsto nuomos šiais metais gali būti artimas infliacijai.
R. Valentonis nesitiki ženklių tarpbankinių palūkanų normų pokyčių, o tai nepaveiks ir skolinimosi būstui sąlygų bei indėlių, kuriais pasitiki nemaža dalis gyventojų, palūkanų.