A. Sysas: „Tiek milijonų metė į prieštaringai vertinamą Tūkstantmečio mokyklų programą, o apie vaikų užimtumą „užmiršo“

0
205

Seimo Socialdemokratų frakcijos nariai susitiko su Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos atstovais.

Jaunimo sporto būrelių vadovai įsitikinę, kad investicija į vaikų užimtumą valstybei atsiperka šimteriopai, nes neformalusis ugdymas ne tik prisideda prie vaikų lavinimo, bet ir yra pasiteisinusi prevencijos priemonė siekiant apsaugoti vaikus nuo narkotikų ir kitų grėsmių. Tačiau, anot vadovų, valdančiųjų frakcijų politikai nesileidžia į kalbas, net „bijo kalbėti“ šia tema, mat biudžetas jau suformuotas ir jo esą nebegalima judinti.

„Vyriausybė nevykdo savo programinių įsipareigojimų. Neturėdami sąlygų užsiimti turininga veikla, jauni žmonės neretai įkliūna į narkotikų spąstus“, – įspėja Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.

Socialdemokratai siūlo didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelio finansavimą.

„Dabartinis krepšelis – vid. 15 eurų vienam vaikui. Taigi paramos nesulaukia net du trečdaliai Lietuvos vaikų. Paramą reikia didinti bent iki 45–60 eurų. Neformaliam ugdymui numatytos 1,5 valandos – apgailėtinai mažai“, – komentuoja LSDP frakcijos seniūnės pavaduotoja Rasa Budbergytė.

Pasak futbolo mokyklos vadovo Gedimino Tvarijono, lankyti būrelį dabar vaikui per mėnesį kainuoja 60–100 eurų. Skiriamas krepšelis padengia tik mažą dalį šios sumos. Neformalaus ugdymo organizatorius pasakojo, kad būreliai, sporto mokyklos seniai „eina į minusą“, nuolat didėjant patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms.

Asociacijos atstovai ragino imti pavyzdį iš tokių šalių kaip Islandija, kurioje didelės investicijos į jaunimo užimtumą davė puikių rezultatų.

„Moralizavimas čia neveikia. Reikia investuoti į užimtumą. Vaikų bauginimas, daiktų tikrinimas ir kratos saugesnės aplinkos nesukuria, o tik stiprina baimės atmosferą mokykloje“, – kalbėjo sporto mokyklos vadovas.

G. Tvarijonas pasakojo, kad atėjus naujam ministrui, anksčiau svarstytos iniciatyvos dėl neformalaus ugdymo finansavimo buvo „užblokuotos“. Ministras apie tai nesileidžia į jokias kalbas, teigdamas, kad viskas ir taip „idealu“.

Asociacijos atstovai taip pat priminė Liberalų sąjūdžio rinkiminius pažadus ir įsipareigojimus dėl vaikų užimtumo finansavimo. Atėję į valdžią jie nieko nebedaro, stebėjosi neformaliojo ugdymo organizatoriai.

Krepšinio mokyklos vadovas Andrius Čerškus taip pat pabrėžė, kad valdančiosios daugumos nariai „bijo net pateikti pasiūlymų“ dėl neformalaus ugdymo finansavimo didinimo, tikriausiai baimindamiesi premjerės rūstybės.

Algirdas Sysas išreiškė susirūpinimą dėl „vaikų segregacijos“, kurią lemia per mažas finansavimas: nepasiturintys tėvai ne visada gali sau leisti vaikus išleisti į būrelius. Neformalusis ugdymas virsta pasiturinčiųjų privilegija.

„Tiek milijonų metė į prieštaringai vertinamą Tūkstantmečio mokyklų programą, o apie vaikų užimtumą „užmiršo“, – stebisi A. Sysas.