Tyrimas rodo investicijų atoslūgį Lietuvoje, bet ilgalaikė perspektyva – pozityvi

0
37

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Europoje pernai sumažėjo 4 proc., o Lietuvoje – 40 procentų. Tačiau mūsų šalis išlieka tarp dešimties Europos valstybių, kurioms tenka daugiausia TUI projektų vienam milijonui gyventojų. Profesinių paslaugų bendrovės EY kasmet atliekamas Europos investicinio patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“ rodo, kad investuotojai Lietuvos perspektyvas vertina palankiai.

„Naujausi EY tyrimo duomenys siunčia signalą visai Europos Sąjungai ir Lietuvai, kad būtina skubiai imtis veiksmų, kurie padėtų Europos ekonomikai išlikti konkurencinga, tuo metu kai JAV ir Kinijos pozicijos stiprėja“, – sako Linas Dičpetris, EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

Europos ekonomikos augimas, Tarptautinio Valiutos Fondo duomenimis, 2023 metais siekė vos 0,4 proc. ir buvo pastebimai mažesnis negu JAV (2,5 proc.) ir Azijos (5,6 proc.) ūkio augimas. 

Investuotojų lūkesčiai dėl ateities yra teigiami

L. Dičpetris atkreipia dėmesį, kad dauguma apklaustų investuotojų palankiai vertina perspektyvas kurti ir plėsti veiklą Lietuvoje. Maždaug 7 iš 10 (68 proc.) apklaustų investuotojų nurodė, kad per ateinančius metus Lietuvoje planuoja steigti naujas arba plėsti esamas veiklas. Palyginti bendras visos Europos rodiklis siekė 72 procentus.

Kad Baltijos regiono patrauklumas investicijoms ilgesniu laikotarpiu (per 3 metus) augs, per apklausą Lietuvoje nurodė 72 proc. respondentų. EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo teigimu, tai galima vertinti kaip pozityvią nuostatą, vedančią ilgalaikės verslo plėtros link.

Pasak L. Dičpetrio, santykinai netoli vykstantis karas ir neprognozuojamos kaimyninės valstybės daugumai potencialių užsienio investuotojų kelia didžiausią susirūpinimą, tačiau bendras požiūris į mūsų regiono patrauklumą yra labai panašus kaip ir į visos Europos. Tad pasirinkusi tinkamas kryptis ir sprendimus Lietuva gali kilti aukštyn, kaip, pavyzdžiui, tai padarė Lenkija ir Čekija, padidinusios TUI pritraukimą į gamybos sektorių, rodo „Europe Attractiveness Survey“ tyrimo duomenys.

Įžvelgia kaimynystės įtaką

Šiemet EY atliktame tyrime pažymima, kad pernykštis Europos TUI žemėlapis atspindi ekonomikos sulėtėjimą ir didžiausius 2023 metais verslui tekusius iššūkius. Kaip tris esminius rizikų šaltinius investuotojai Europoje išskyrė reguliavimo gausėjimą, energijos kainų svyravimus ir politinį nestabilumą. 

Tyrimo autoriai pastebėjo, kad kartu su minėtais iššūkiais kai kurios šalys patyrė stipresnę karo įtaką, nes ribojasi su Rusija arba Ukraina. Pasak tyrėjų, tai viena iš priežasčių, kodėl TUI projektų Lietuvoje pernai buvo 40 proc., Latvijoje – 31 proc., Suomijoje – 32 proc., Rumunijoje – 13 proc. mažiau, lyginant su 2022 metais.

EY duomenimis, pernai Lietuvoje buvo paskelbta apie 28 TUI projektus, kai 2022 metais – apie 47.

TUI patrauklumo žemėlapyje Lietuva per metus nukrito iš 20-osios į 24-ąją vietą. Latvija atsidūrė 28-oje, Estija – 34 vietoje.

Vis dėlto, vertinant santykinius rodiklius, L. Dičpetrio teigimu, Lietuva išlaikė gana aukštas pozicijas: 1 mln. gyventojų teko 10,02 TUI projekto (10 vieta), 1 mln. gyventojų teko 605,1 projekto sukurtos darbo vietos (11 vieta).  Iš viso TUI projektai Lietuvoje pernai sukūrė 1691, Latvijoje – 1265, Estijoje – 1230 darbo vietų.

Europoje lyderės poziciją išlaikė Prancūzija

Europoje 2023 metais buvo paskelbta apie 5694 TUI projektus – 4 proc. mažiau negu 2022 metais. Darbo vietų sukurta beveik 320 tūkst. – 7 proc. mažiau negu prieš metus. Anot EY analitikų, šią tendenciją lėmė ekonomikos sulėtėjimas ir aukšta infliacija, didėjančios geopolitinės įtampos bei išaugusių energijos kainų įtaka tarptautiniams verslams.

Didžioji TUI dalis pernai Europoje teko trims valstybėms: Prancūzijai (1194 projektai), Jungtinei Karalystei (985) ir Vokietijai (733). Už didžiojo trejeto išsirikiavo Turkija (375 projektai) ir Ispanija (304). Pažymėtina, kad Turkijoje pernai sukurta 17 proc. daugiau TUI projektų, tuo metu Vokietija patyrė 12 proc. susitraukimą.

Lyginant skirtingus sektorius labiausiai sumažėjo investicinių projektų į verslo ir paslaugų centrus (27 proc. mažiau palyginti su pernai), taip pat – į programinės įrangos ir IT paslaugų verslus (19 proc.), nors šie sektoriai ir išliko kaip populiariausios TUI sritys. Tuo metu įrangos ir elektronikos gamintojai, finansų sektorius, transportas ir logistika savo patrauklumą sustiprino, nes pernai pritraukė daugiau projektų negu užpernai.

Kas sukurtų Lietuvai daugiau galimybių?

EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas L. Dičpetris atkreipia dėmesį į tyrimo duomenis, kurie rodo, kad investuotojai, ketinantys plėsti savo dabartinę veiklą Baltijos šalyse, daugiausia dėmesio yra linkę skirti investicijoms į mokymo centrų plėtrą (Lietuvoje – 61 proc. apklaustųjų), taip pat galima tikėtis reikšmingos plėtros mokslinių tyrimų ir plėtros (angl. R&D) srityje, nes su šia sritimi savo investicijų plėtros planus Lietuvoje sieja 54 proc. respondentų.

Pasak L. Dičpetrio, šie rezultatai atskleidžia, kad investuotojai yra pasiryžę nukreipti kapitalą į didesnės pridėtinės vertės kūrimą, o tai sutampa su ilgalaike mūsų valstybės vizija. Todėl valstybės institucijoms tenka svarbi atsakomybė įrodyti vizijos pagrįstumą ir atitikti investuotojų lūkesčius.

„Labai svarbu investuoti ne  vien į infrastruktūrą ir gamyklas, bet ir į žmones, visuomenėje diegiant mokymosi visą gyvenimą požiūrį – tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, pradedant nuo švietimo sistemos“, – sako pašnekovas.

„Atsižvelgiant į šalies demografinę situaciją ir nuolatinį virsmą, pranašumą Lietuvai gali sukurti tik įgalinti ir be perstojo įgūdžius nuolat kintančioje aplinkoje ugdantys žmonės. Visuotinis sistemingas talentų ugdymas, padedantis individualiai tobulėti kiekvienam gyventojui, veda prie naujų galimybių ir suteikia pagrįstų progų daugiau komunikuoti apie tai, ką mokame ir pasiekiame, o ne apie tai, ko bijome. Verslai jau išmoko orientuotis į individualaus kliento poreikius, kodėl to paties negalėtume pirmieji taikyti kiekvieno piliečio ugdymui visą gyvenimą?“, – apibendrina EY Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.

L. Dičpetrio teigimu, dalyje įmonių šiandien taikomas pažangias praktikas būtina skatinti ir plėsti, paversti masiniu reiškiniu ir standartu, nes tai yra tiesiausias kelias žmogiškojo kapitalo vertei auginti.